Žemės šilumokaišio įrengimas

Sveiki žemės gyventojai,

Šį kartą norėčiau pablevyzgoti apie ilgai visų lauktą temą – Žemės Šilumokaitį (ŽŠ). Daug kas manęs klausia kam to reikia, kada atsipirks arba sako kad niekada neatsipirks. Aš iš pradžių irgi pakrapštydavau apsauginį smegeninės kevalą, pagalvodavau kam gi man to reikia? Pagrindinė priežastis dėl kurios užsimaniau daryti ŽŠ buvo pati idėja. Kada jei ne dabar galėčiau tokią idėją įgyvendinti kol dar purvynai aplink ir aplinka nesutvarkyta! Dar viena labai rimta priežastis buvo apledėjęs rekuperacinius per žiemos šalčius bei paduodamas šaltas oras be papildomo pašildymo. Taip pat per vasaros karčius į namą ateinantis karštas oras. Žodžiu dėl ŽŠ statybų abejonių nekilo, abejojau tik dėl konstrukcijos ir efektyvumo.

Pasirinkimas

Kaip žinia ŽŠ gali būti įvairių tipų, esu apsvarstęs įvairius variantus. Labiausiai džiaugiuosi kad nepaskubėjau ir nepaklojau kokio kanalizoko PVC vamzdžio iškasus pamatus ar klojant vandentiekį. Nežinau kaip jūs bet aš geriau pataupysiu sveikatą ir neeksperimentuosiu koks yra ilgalaikis ftalatų poveikis savo ir savo šeimos sveikatos kaina. Taigi kanalizoko PVC vamzžiams griežtas ne! Yra tam skirtų PP vamzdžių, tik aš jų neradau už protu suvokiamą kainą ir neradau jokios kitos alternatyvos, jeigu kas rasite tai būtinai pasidalinkite! Taigi jei būtų koks  Ø0,2m PP vamzdukas už kokius 10€/m tai tikriausiai būčiau apvyniojęs aplink namą ar paklojęs per visą sklypą tada kai buvo tiesiamas vandentiekis. Būtų daug paprasčiau! Kai jau namas buvo pastatytas aplink pamatą nebesinori kasinėti, be to dar vandens vamzdis eina per sklypą o variantas išvedžioti vamzduką su glikolių ir varinėti jį per šilumokaitį prieš rekuperatorių nelabai tiko, tiesa sakant nelabai ir noro buvo terliotis su glikoliu, automatika, santechnika ir visa kita. O be to ir gruntas pas mus sausas, tai efektyvumas tikrai ne koks būtų. Kanalinis man netiko nes neturėjau tiek vietos po garažu ir tiesa sakant reiktų kasti tikrai nemažą katlavaną, o be to ir teorijos nelabai kur radau. Taigi liko atviro tipo paprastasis variantas variantas Bangų namo vadinamas Tūriniu – stambios skaldos ar riedulių pagrindu įrengtas šilumokaitis, kuriame oras keliauja per tuštumas tarp akmenų. Tiesa dėl Bangų namo kanalinio man irgi abejonių kelia jo ilgaamžiškumas. Aš irgi svarsčiau daryti kanalus iš keraminių blokelių, bet po to atsisakiau tos minties, nes keramika bijo drėgmės ir šalčio ir po keik tai metų iš keraminių blokelių gali nieko doro nelikti.

Receptas 

Jums reikės:

Žemės kasimas ~80€
Akmenys (arba skalda) – 16t – 310€
Geotekstilė ~30m2 –  ~ 20€
plėvelė 200mk ~30m2 ~ 10€
~30vnt. Haus P6-20 blokelių ~20€
4vnt. 3m  Ø0,2m Ortakiai ir dvi alkūnės ~40€
Keli maišai cemento ir keli armatūros strypai ~ 15€
polistirolas EPS100 ~1m3 ~ 50€
Vibro plokštės nuoma (3 savaigaliai, sinc.lt) ~50€
1vnt.  Ø0,2m perjungimo sklendė – 43€

Viso ~ 640€  – ~14000Kcal

Gamybos procesas

Labai naudingos info radau pas kaimynus kurie iš to daro biznį : wymiennikgruntowy.pl   profesionaliai. Dviračio neišradinėjau, todėl stengiausi padaryti kuo panašiau pagal šį planą Gravel Heat Exchanger

Taigi, gražų 2015m Balandžio 20 rytą buvo pradėti lauko darbi ir iškastas katlavanas ŽS (mažesnė duobė) bei rūsiui. ŽS vieta parinkta po garažu. Duobė reikia kasti bent 1m platesnę, kad būtų patogu prieiti ir kad nevirstų žemės. Duobės dydis – kuo didesnis tuo geriau. Pačio ŽS plotas gavosi ~4×2,5m akmenukų storis ~1m. Efektyvumu esu patenkintas. Katlavano viduryje iškasiau duobę ir pripyliau žvirgždo – drenažui.

Iškasus katlavaną ir išlyginus bei sutrombavus dugną, suklojau plėvelę kuri apsaugos nuo drėgmės ir  geotekstilę kuri viską stabilizuos ir neleis akmenims niekur pabėgti.

Sekantis pats blogiausias etapas, tai akmenukų plovimas ir duobės užpildymas. Pasirinkau akmenis, nes skalda pasirodė per daug smulki. Akmenis radau gariūnų karjere, jie kaip ir niekam nereikalingi, lieka kaip šalutinis produktas atsijojus bet kaina kaip skaldos vis tiek. Akmenys neplauti, nors karjere ir atrodė visai švarūs, bet pajudinus pasirodo daug šiukšlių ir purvo turi. Teko gausiai lieti vandeniu ir plauti vietoje. Užpildžius dugną ~10cm buvo pakloti Haus blokeliai su  padarytomis papildomomis skylėmis geresnei oro apykaitai. Į šonines Haus blokelių puses įdėjau metalinį armavimo tinklą 50x50x4mm vėlgi, kad geriau viskas vėdintųsi ir būtų kuo mažesnis pasipriešinimas.

Sudėjus 3 eiles blokelių ir užpylus iki viršaus akmenukais ant viršaus uždėjau 200mm ortakį kurį prapjoviau išilgai, o po to viską gražiai užbetonavau. Ortakis gal ir surūdys bet betonas tikrai niekur nedings.

Vamzdis drėkinimui. Paėmiau likusio pexa vamzdžio nuo grindinio šildymo, prigręžiojau skylutes, užaklinau ir išraičiau per visą ŽŠ. Jeigu namuose vdrug drėgnumas nebeatitiks higienos normų kokį gūdų žiemos vakarą, galėsiu praleisti kelis litrus vandens ir taip pakelti oro drėgnumą namuose. Argi ne gera idėja! 🙂 Tik gaila kad pas mane niekada nebūna per sausa, rotacinis rekupas atlieka savo darbą. Nors pas kaimyną identiškas rekupas, o namuose labai sausa…

Kai visi akmenukai jau supilti, tolaiu klojam geotekstilę, išlyginam smėliu ir viską gerai apšiltinam. O šiltinam tam, kad šiluma kylanti iš žemės gelmių nepabėgtų. Kadangi viskas yra po garažo grindimis kurios šiltintos 5-10cm ir šalia apšiltinto namo pamato, tai su šiltinimu per daug nepersistengiau. Suklojau 2 sluoksnius po 5cm. Ant polistirolo užklojau plėvelė, užpyliau viską žemėmis ir gerai suvibravau.

Pareinamuoju laikotarpiu, pavasari ir rudenį diena orą yra geriau imti iš lauko, kadangi būna šilčiau nei perleidus per šilumokaitį. O be to ir šiaip reikalinga galimybė imti orą iš lauko arba iš ŽS. Šiam tikslui reikalingas trieigis vožtuvas. Tokio vožtuvo Marijos žemėje nepavyko rasti, todėl teko užsakinėti iš kaimynų, štai nuoroda, užsakinėjau per pirklenkijoje.lt, su atsiuntimu kainavo 43,39, dar teko pirkti iš PL ir D per eshopwedrop.lt viskas sklandžiai praėjo. Šis trišakis pajungtas tarp ŽS ir rekuperatoriaus. Kol kas visą laiką oras paduodamas per ŽS, vis neprisiruošiu primontuoti paėmimo iš laiko atšakos.

 

 

Radonas

Radono monitorius. Paliekamas kelioms savaitėms, tada grąžinamas RSC kur nustatomi Rn kiekiai.

Naktimis nemiegojau bijodamas jog sukišti pinigai ir darbas nueis veltui jeigu akmenys ŽŠ bus pilni radono ir juo nebus galima naudoti, o pasirodo be reikalo 🙂 Buvo atlikti Radono tyrimai (momentiniai ir ilgalaikiai) ir kiekiai buvo minimalūs neviršijantys normos. Specialistas pasakojo, jog Marijos žemės akmenyse praktiškai nėra radono, aplink Vilnių irgi Radono problemos nėra.

 

 

Norint atlikti tyrimą, kuris kol kas buvo nemokamas, bet dėl didėjančio prašymų skaičiau tikriausiai taps mokamu.Reikia parašyti rsc@rsc.lt su prašymu atlikti tyrimą ir laukti skambučio. Tiesa specialistę teks pasiimti Vilniuje iš Kalvarijų g. 153 arba sumokėti už transportą.

 

 

 

Momentinis radono matuoklis.

 

Išvados

ŽS yra aktyviai naudojamas kiaurą parą be sustojimo. Jei gerai pamenu prie -30C iki rkeupo ateidavo apie -3C ir daugiau nekrisdavo. Kažkada pabandžiau palikti ŽS ilsėti per diena bet kai lauke -20 jis greitai vėl nukrenta iki ribinės temperatūros ir daugiau nekrenta. Dėl to nematau prasmės daryti atskirus kanalus ir per juos pakaitomis leisti orą, kaip darė VV namas. Rekupo rasojimas smarkiai sumažėjo, bet vis tiek liko problema, kadangi problema prasideda jau kai ateina ~0C, apledėjimo nepastebėjau,visai. Geriausia būtų rekupą statyti garaže, kur būtų mažesnis temperatūrų skirtumas tarp rekupo sienelių ir aplinkos temperatūros, tada rasojimo problemos turėtų nelikti. Vasara ŽS darbą labai gadina rotacinis rekupas, nors jis ir nesisuka, šilumokaita vis tiek vyksta. ŽS darbo efektyvumas vasara būtų didžiausiai jeigu namuose būtų temeratūra žemesnė nei ateinančio oro temperatūra iš ŽŠ. Tarkim lauke +30, namuose +22, ateinantis oras +25, tokiu atveju rekupas atšaldytų paduodamą orą į namus. O dabar gaunasi taip: Lauke +30, namuose +26, iš ŽS ateina +16, rekupas pašildo įeinantį orą iki 23C.

Ateiteis planai

• Sumontuot padavimo iš lauko atšaką
• Sudėti DS18B20 temeraturos sensorius.
• Suprogramuoti trieigio vožtuvo pavarą automatiniam darinėjimui.
•  Suprogramuoti loginimą.
• Padaryti gražų ŽŠ oro paėmimo kaminėlį 🙂

 

 

 

 

 

 

 

Įtempiamos Lubos

Pasirinkimas

Sveiki primatai,

Nežinau net kada kilo minti dėl įtempiamų lubų bet apie gipsines kažkaip net nebuvo daug svarstymo. turim draugus kurie naujame bute turi kinietiškas įtempiamas lubas ir yra labai patenkinti. Didžiausias įtempiamų lubų privalumas yra tai, kad jas galima nuimti ir jos niekada nesuskils, čia turbūt buvo didžiausias pliusas pasirenkant lubas.

Yra dvi pagrindinės įtempiamų lubų rūšys: medžiaginės kurios nesitampo ir tokios kaip guminės (PVC), kurios tamposi ir joms reikalingas pakaitinimas,  montavimo metu. Visos įtempiamos lubos gali būtų praleidžiančios šviesą, kur panaudojus LED galima padaryti šviečiančias lubas, bet šios yra žymiai brangesnės. Be to ant visų įtempiamų lubų galima spausdinti, tai papildomai kainuos ~30Lt/m2. Tiesa dar yra akustinių

 

	Įtempiamos medžiaginės	Įtempiamos tampomos (PVC)	GK
Neskylinėja	+	+	–
Galima dažyti	+	–	+
Galima pdartyi papildoma apšvitimo tašką	+*	+*	+
Matinė spalva	+	+	+
Blizgios	–	+	+**
Spauda	+	+	–
Įrengimas	Nesudėtingas, greitas, švarus	Sudetingesnis nes reikalinga dujinė patranka, įtempimui, švarus ir greitas.	Ilgas, sudėtingas, daug šiukšlių, reikia glaistyti ir dažyti.
Galima nuimti	+	+	–
Minimalus aukštis nuo perdangos	3cm	3cm	7cm
Praleidžia šviesą	+	+	–
Praleidžia drėgmę	+	–	-/+
Atsparios užpylimui	+***	+	–
Max plotos	5m	7m	neribota

 

• Jeigu yra kur pritvirtini lempos laikiklį prie perdangos

** priklauso nuo dažų

*** gali likti dėmių

Padarius rinkos analizę, apskambinėjus dešimtis montuotojų ir pardavėjų, pažiūrėjus pavyzdžius apsistojom ties Vokiška produkcija Pongs Descor® medžiaginėmis įtempiamos lubomis. Gamintojo informacija po atnaujinimų labai skurdi, daugiau galima rasti pas montuotojus čia.  Seniau buvo galima patikrinti autentiškumą pagal serijinį numerį bet dabar kažkodėl to padaryti nebegalima… Pagrindinis Descor konkurentas yra Clipso® bet su Clipso prasideda niuansai, jos yra kelių storių, ir pačios ploniausios nėra labai geros, o storesnės yra brangios, be to patikėjau meistru, kad kaina ir kokybe Descor smarkiai lenkia Clipso. Dauguma PVC dangų yra nežiniai iš kur atvežos ir nežinia iš ko pagamintos. Girdėjau, kad visos 6-7m pločio yra grynakraujės Kinietės nes tokio pločio rimtos firmos negamina.

Montavimas

Visų pirmą norėjau išbandyti produktą pats, todėl nusipirkau gabalą medžiagos, profilių, iš ten pat pasiskolinau įrankį medžiagos kišimui į profilį ir pasidariau spintos lubas. Darbas ėjosi pakankamai sklandžiai nepaisant ICF sienų niunasų bei pigių kaiščių akytam betonui bei mūrui. Rezultatu laikau patenkintas, bet daryti lubas kambariuose patikėjau patyrusiam meistrui Viliui tel. 860577204. Jis buvo vienas iš nedaugelio meistrų sugebantis atlikti savo darbą taip kaip priklauso. ~65m2 lubų buvo įrengta per 2,5 dienas, dirbo vienas Vilius aš tik palaikiau kelis kartus medžiagą. Kaina su medžiagomis gavosi~65lt/m2. Descor medžiagą pirkau iš čia ~28Lt/m2 ir profiliai ~7lt/vnt.

Rezultatas

Rezultatais likau labai patenkintas, labai džiaugiuosi, kad pasirinkau šią medžiagą ir technologiją.

Išvados

Po daugiau nei puse metų naudojimo neturiu jokių priekaištų, svečiams net nekyla minčių, kad tai kažkokios kitos lubos, kol nepasakau ir neparodau profilio. Iš pastebėtų trūkumų, jeigu galima tai pavadinti yra matomas montavimo profilis ~5mm ir tai jog kai vasara įskrenda didelė motininė musė ir daužosi į lubas gaunasi toks paiu, piau aidintis garsas 🙂

ps. sklando mitas jog šovus iš šampano į tokias lubas gali nueiti siūlė per visas lubas. Tai visiška nesąmonė, lubose išpjautos skylės apšvietimui ir ventiliacijai, reiktų labai pasistengti apskritai norint praplėšti Descor audinį.

Tokias pat lubas dar teko matyti SPA Vilnius Anykščiai, ten viešbučio kambariai iš tokių lubų, net baseino lubos! Taip pat tokią medžiaga aptrauktos akustinės sienos video konferencijų kambariuose musų ofise bei lubos pas vieną pražystamą melomaną.

Šilumos siurblys oras-vanduo

Sveiki planetos gyventojai,

šiame poste noriu papasakoti šiek tiek apie šilumos siurblius oras-vanduo. Dabar jau nepamenu kodėl mums šovė mintis statyti šilumos siurblį, tikriausiai iškasdino prieš kelis metus neaiškios dujų kainos ir abonentiniai mokesčiai, dokumentų tvarkymas ir su tuo susijusios papildomos išlaidos. Apie KK ar granulinį nebuvo net minties, daugelis man gali paprieštarauti, bet mano nuomone šios technologijos jau atgyvena, teršia orą kaimynams, reikalauja priežiūros, sandelio, sudėtingo šiluminio mazgo, akumliacinės talpos, kamino kurio pas mus net nėra ir t.t. Žodžiu namas turi tarnauti ir nešti gėrį man o ne aš jam ir kuo mažiau aš jam tarnausiu, tuo daugiau galėsiu džiaugtis jame gyvendamas ir veikdamas kažką prasmingo. Iš pradžių buvo daug svarstoma ką pasirinkti: gruntas-vanduo ar oras-vanduo. Po ilgų svarstymų gruntas-vanduo buvo atmestas, pagrinde dėl to, jog pas mus yra sausas žvyras, o vanduo ~70m gilyje ir tokiame grunte nėra šilumos nešėjo – vandens, dėl ko krenta efektyvumas. Taigi nesinorėjo sumokėti vien už gręžinius 20KLt ir turėti mažo efektyvumo šilumokaitį.

Pasirinkimas

Teko nemažai domėtis įvairiais gamintojais, apsilankyti parodose ir pas tuos kas jau naudojasi oras-vanduo. Atmintyje buvo gerai išreklamuoti Panasonic, Daikin, Mitubishi.  Vėliau pradėjau lyginti kiekvieno modelio parametrus, “navarotus“ ir kainas. Kuo įrenginys turi daugiau navarotų, tuo didesnė jo kainą, nors tie pribumasai energijos išlaidų nesutaupo o kaina pakyla vos ne dvigubai. Mitsubishi ir Daikin atkrito dėl didelės kainos, be to brangios ir detalės ir sunku gauti. Liko keli verti dėmesio:

Panasonic – geras daiktas, bet aukšta kaina.

Remko – puikūs parametrai, pribumbasų puokštė, bet kosminė kaina.

Energy Save – pigus, bet nėra normalių aprašymų, nekelia pasitikėjimo nors žmogus kuris juo naudojasi patenkintas.

Samsung – nugalėtojas, gera kaina, daug informacijos, geri parametrai, nebrangios detalės, turi puikų servisą, geri atsiliepimai.

Didžiausią įtaką pasirinkimui padarė pažįstamas montuotojas kuris užsiima vedinimo sistemų montavimų ir puikiai žino visų įrenginių pliusus ir minusus. Todėl jo argumentas, jog sus Samsung servisas yra labai greitas ir nebus problemų jeigu kas atsitiktų įrenginiui, bei pigi detalių kainą galutinai įtikino. Buvo pasirinktas kiek galingesnis 10kw (prie -2c gaminant+35C) Samsung EHS AEX100EDEHA/EU + AEN080YDEHA/EU + TWL SWP2 200l boileris. ŠS prie -20C gali gaminti max 6,97kw  paduodamas 35C  vandenį ir sunaudodamas 3,56Kw. Namo poreikiai yra ~6kw.

Maniškis ŠS oras-vanduoyra split tipo, kai kompresorius yra lauke, o valdymo blokas su šilumokaišiu, pompa ir išsiplėtimo indu yra viduje.  Trumpai sakant išorėje yra kompresorius su garintuvu ir ten vaikšto tik freonas:

O viduje yra vidinis modulis arba Hydro unit kuris turi šilumokaitį kurio pagalba vyksta šilumos mainai tarp vandens ir freono. Jame taip pat yra įmontuotas 6Kw tenas, cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas:

Montavimas

Visų pirma lauko moduliui reikia paruošti pamatą. Samsung dokumentacijoje nėra aiškiai aprašyta kaip būtent reikia daryti pamatą Lietuvos klimatui kur įšalas gali būti daugiau nei 1m, yra tik reikalavimai atstumui nuo sienos ir aukščiui. Todėl rėmiausi Remko rekomendacijomis. Iškasiau ~1,3m duobę, ją pripyliau žvirgždo, viduje palikau drenažinį vamzdį ir sutankinau, ant viršau du šaligatvio borteliai o ant jų rėmas. Tik padėklo apačioje nedariau, viskas ir taip nubėga ir susigeria.

Kai jau buvo paruoštas pamatas išoriniam moduliui užsakiau visą kitą įrangą. Montuojojai montuoja tik freoninę dalį, santechninę – santechnikai. Taigi panagrinėjęs santechninę dalį, pakalbėjus su keliais santechnikais buvo aišku kad jiems niekas neaišku ne vienas negalėjo papasakoti kaip tai turi būti daroma o dokumentacijoje irgi tik rekomendacijos. Taigi pasiskaičiau, pasikonsultavau su protingais žmonėmis, pasidariau schemą, susipirkau reikalingas dalis ir sumontavau santechninę dalį pats per kelias dienas. Taip pat pakabinau vidinį modulį, pajungiau elektros kabelius, pajungiau trieigį vožtuvą.

 

Boilerio šilumokaitis

Magnio anodas

1″1/4

Netinkamas flanšas

TWL boileris

To pačio diametro pigensis vamzdis yra plonesnis

Šablonas vidiniam moduliui kabinti

Netinkama pavara

kompresorius

vauuvavimas

isorinis modulis

-25

Kai viskas buvo paruošta, montuotojas turėjo pajungti freono vamzdelius ir paleisti siurblį. Pirmą užduotį jis atliko puikiai – sumontavo varinius vamzdelius, išsiurbė iš jų orą ir paleido freoną iš išorinio modulio (freaono yra iš gamyklos, jo pildyti nereikia jei vamzdeliai nėra ilgesni berods 15m). Tada kai reikėjo paleidinėti ŠŠ paaiškėjo, kad meistras nieko nežino – pirmą kartą mato. Už pajungimą sumoku 800Lt už pusdienį darbo ir kelis metrus vamzdžio.

Paleidimas

Teko imti dokumentaciją ir gilintis į parametrus. Šiaip įrenginį galima pilnai naudoti su gamykliniais nustatymais, tik reikia viską sutikrinti pvz. ar yra boileris, el. pakaitinimas, dujų katilas, data, laikas, norimos temperatūrų ribos ir t.t. Naudojimo instrukcija tiesa sakant nėra labai aiški, trūksta detalių paaiškinimų todėl pirmą kartą norint greitai susigaudyti bus sunku. Daug naudingos info radau samsung-heatpumps.co.uk  ir samsungehs.co.uk taip pat jų FB ir youtube. O čia parašyta kip turi montuotojai paleisti ŠS Samsung EHS non TDM split Manual 2014 November.

 

Naudojimas

Pultas

Vedant elektros laidus name kartu buvo pravestas UTP kabelis ŠS pultui bei dar vienas kabelis rekuperatoriui valdyti patogioje vietoje. Dabar viską galima valdyti patogioje vietoje šalia dušo.

ŠS iš gamyklos turi ilgą laidą šiam tikslui, be to dabar šildymas veikia reaguodamas į termometrą kuris yra valdymo pulte (kairėje pusėje apačioje matosi skylutės). Tam reikia pakeisti kelis nustatymus ir perjungti fizinius jungiklius pačiame pulte. Kambario temperatūra dažniausiai nustatyta 20C, ŠS prikaitina iki 21C ir išsijungia, vėl pradeda šildyti kai nukrenta iki 19,5C. Žinoma tai vyksta 1-2 kartus per diena arba visai nevyksta jeigu šviečia saulė. Vidaus temperatūrą galima reguliuoti pagal grafiką nustatant kiekvienai dienai norimą temperatūrą ir laiką. Karštas vanduo dažniausiai nustatytas 45C, ir veikia pagal 24h laikmatį (karštam vandeniui kažkodėl tai negalima nustatyti savaitinio grafiko bei temperatūros pagal grafiką) įsijungia 4:00 prikaitina boilerį rytiniam dušui, išsijungia 20:00 kad nekaitintų vandens dienos tarifu nakčiai. Kadangi boileryje temperatūra palanki veistis  legionelėms tai Sekmadieniais 15h boileris automatiškai prikaitinamas iki 70C naudojant teną boileryje kury automatiškai valdo ŠS.

Sąnaudos

Samsung EHS turi savo sakičiuoklę, žinant namo šilumos poreikius galima preliminariai paskaičiuoti kokius bus elektros sąnaudos. Atrodo kad man skaičiuoklė veikia gana tiksliai, tik nežinau ar tiksliai atvaizduoja dujinio katilo sąnaudos kurios yra neįtikėtinai didelės 🙂 Skaičiuoklę “EHS Simulator“ galima atsisiųsti čia.

Apskaičiuotas energijos suvartojimas. EHS – ŠS šildymui ir vandeniui

ŠS nerodo nei kiek sunaudoja nei kiek kartų įsijungia kompresorius, atskiro skaitiklio irgi nestačiau todėl galiu pasakyti tik kiek elektros suvartojama bendrai. Tiesa sakant šiais metais buvo pirma žiema kai rekuperatorius dirbo per žemės šilumokaitį, bet per didžiuosius šalčius vis tiek jungiau oro pašildymą, kad pūstų +20C pastebėjo, jog tai smarkiai padidina elektros suvartojimą, nes ant rekuperatoriaus maitinimo esu uždėjęs kwh matuoklį. Dabar turiu klausimą į kurį nežinau atsakymo, kas taupiau ar pūsti nešildytą orą 16-18C kas greitai atvėsina patalpas ar pašildyti orą iki 20C ir leisti ŠS daugiau miegoti? Tai galėsiu atsakyti tik žinant tikslias ŠS sąnaudas.  O optimalus variantas manau būtų paduodamą orą perleisti per šilumokaity kuris sujungtas su ŠS, taip būtų galima greitai prišildyti patalpas ir gerai atvėsinti vasara.

Vasara kai labai karštą įjungiu šaldymo funkciją, tada per grindinį šildymą paduodamas ~16C vanduo. pastebėjau kad to neužtenka, grindys yra vėsios bet kambaryje vis tiek karšta, dėl to būtų daug efektyviau vėsinti paduodamą orą o ne grindis.

Taigi bendras sunaudojimas nuo 13m, apsigyvenom 2014-09-03, deklaruodavom skaitiklio parodymus kada papuola, dėl to grafikai nėra gražūs. Tik 2016m sausį deklaravau nuo iki, nes buvo pačiam įdomu kiek prie tokių šalčiu bus sunaudota energijos. Energijos per 2016 sausį buvo sunaudota dieninės –  312Kwh, naktinės – 317Kwh, bendrai – 629kwh kainuojantys 74,12€. Priminsiu, kad šildoma 110m2 ploto, palaikoma 20-21C, maudomasi duše kasdien, 60w TV visą dieną ir vakarą įjungtas, rekuperatorius nuolat įjungtas.

 

 

Vinilinė grindų danga

Sveiki žemės gyventojai,

seniai berašiau, visai apleidau blogą, visą laiką buvau užsikasęs su garažo statybom, nors samdžiau ir darbininkus vis tiek darbo buvo iki kaklo, praktiškai antrą namą pastatyti, tikrai negalvojau, kad garažo statybos pareikalaus tiek daug laiko ir pastangų…

O dabar norėčiau prisiminti ir pakalbėti apie grindų dangos pasirinkimą ir vinilinės dangos klojimą. Kadangi pas mus visur yra šildomos grindys norėjosi, kad šilumos perdavimas iš betono į grindų paviršių būtų kuo efektyvesnis todėl iš pradžių galvojome apie plyteles. Pradėjus po truputi žiūrinėtis paaiškėjo, kad viskas kas gražu prasideda nuo 100Lt/m2 dar vienas plytelių minusas tai, kad jos šaltos ir kietos ir dar kartais būna slidžios bet yra patvarios, puikiai perduoda šilumą ir yra ilgaamžės. Po to buvo aktyviai domimasi natūralia mediena. Kaip žinia šildomoms grindims netinka Bukas ir Klevas visas kitas medienos rūšis galima naudoti, na gal dar išskyrus puikųjį bambuką. Žinoma norint pagerinti šilumos perdavimą kuris ir taip nėra optimalus parketlentes reiktų klijuoti, kainos nėra didelės o vaizdas natūralus ir gražus tik vat pas mus viskas yra 1 a o dar planuojant, kad kažkada bėgios keturkojis bei atsižvelgiant į draugų patirtį nusprendėm paieškokit kažko tvirtesnio. Laminatą daug nesvarstę atmetėm, pabijojom dėl drėgmės ir  pigaus vaizdelio. O po to netikėtai vaikštant po Domus galeriją aptikom vanilinę dangą, pradėjom gilintis, pasirodo kad ja daug kas prekiauja ir kainos tuo metu buvo maždaug nuo 35 iki 100lt/m2 ir žinoma daugiau. Danga gali būti klijuojama arba dedama kaip laminatas, nebijo drėgmes, yra labai atspari ir labai gerai imituoja medienos raštą ir net tekstūrą.

	Trūkumai	Privalumai
Plytelės	Deidelė kaina gražių plytelių. Šaltas ir kietas paviršius.	Labai atsparios ir ilgaamžes. Nebijo drėgmės. Puikus šilumos laidumas
Parketas	Neatsparus smūgiams bei braižymuisi (galima atnaujinti). Mažas šilumos laidumas	Natūralus labai geras vaizdas
Laminatas	Pigus vaizdas* Bijo drėgmės	Atsparus Geras šilumos laidumas
Vinilas	Imitacija, ne svajonių vaizdas. Reikalauja specialaus pagrindo paruošimo.	Puikus šilumos laidumas. Nebijo drėgmės (galima kloti vonioje). Labai atsparios dėvėjimuisi. Saugios

Taigi prasidėjo vinilinės dangos paieškų maratonas, aplankėm dešimtis parduotuvių po kelis kartus, šokinėjom nuo vieno prie kito, pasirinkimas toks, kad akys raibsta bet niekas prie širdies nelimpa. Dažniausiai visi gamintojai siūlo kelias dangos atsparumo klases ir montavimo rūšis (ritininė danga, klijuojamos lentelės arba sujungiamos lentelės kaip laminatas). Ritininės dangos (linoliaumas) dažniausiai naudojamos pramoninėms patalpoms, kavinėms, parduotuvėms, jos pakankamai gerai atrodo, bet ne taip gražiai kaip sudėtos ar suklijuotos iš lentučių.

Vinilinių dangų įvairovė:

Vos nepasirinkom

Galiausiai aptikom tokias Moduleo  LUXURY VINYL FLOORING. Jos būna klijuojamos ir sujungimos kaip laminatas “Click”, taip pat skiriasi apsauginio sluoksnio storio kuris nulemia dėvėjimosi atsparumą. Mes pasirinkom klijuojamas Classic Oak 24837 iš Select linijos 163mmx988mm. Labai dvejojom dėl šių ir labai panašių ir daug pigesnių Čekiškų Fatra Thermofix bet raštai Moduleo mums labiau patiko.

Moduleo atvyko:

 

 

Tos pačios vinilinės dangos atsparumo klasės

 

Įrengimas

Sekantis žingsnis grindų įrengimas. Meistrų kontaktus gavau iš pardavėjų bet jie dirba nepriklausomai, ir įrenginėja bet kokias vinilines grindis. Įrengiant vinilinę danga yra būtina paruošti labai lygų pagrindą, kadangi lentelės yra ~2mm storio bet koks nelygumas ar akmenukas po to gali iššokti. Geriausias būdas tai padaryti yra lieti išlyginamają sluoksnį, antras pigesnis varijantas kūrį mes pasirinkom yra glaistyti grindis specialiu glaistu ir po to nušlifuoti. ~100m2 grindų įrengimas užtruko kelias dienas. Dar labai svarbu pasirinkti tinkamus ir nekenksmingus klijus. Mano meistrai netaupė nei ant savo nei mano sveikatos todėl naudojo gerus, nekenksmingus aplinkai klijus, kurie iš esmės neturi jokio kvapo ir tirpiklių.

Glaistas

Glasto nelygumai įtakos nedaro

Nuglaistytos grindys

Rašto pasirinkimas

Klijai

Darbu likau patenkintus išskyrus kelis niuansus:

• Grindys nebuvo lygios ir glaistas jų neišlygino, akimi nesimato, bet kai pasistatė baldai, kai kur matosi kad grindys nėra lygios ir baldai nestabiliai stovi.
• Kraštuose prie sienų pagailėjo kruopštumo, kai kur buvo paliktos neprilipusios lentelės, šiek tiek pakilęs pagrindas prie pat sienos, dėl to gali kilti problemų dedant grindjuostes.

Rezultatas

Kaina

Grindų danga – 6640Lt/100m2

Įrengimas

1. Pagrindo glastymas 10lt/m2
2. Klijavimas 15lt/m2
3. Medžiagos 7lt/m2
4. Klijai 3lt/m2

Viso už įrengimą 3500lt/100m2

Viso: 10140lt arba 2936€ kainos 2014 vasara.

 

Išvados ir patarimai

Nors danga labia praktiška, ir turbūt iš parketo po visų apdailos darbų būtų nieko nelikę  bet man trūksta natūralumo, nėra tos tikros parketo dvasios ir šiltumo. Grindys pakankamai vėsios ir kietos, praktiškai betonas bet kadangi mėgstu vaikščioti su tapkėm didelio minuso tame nematau. Kitą kartą būtinai liečiau išlyginamąjį sluoksnį, nors glaistant nelygumų ir nesimato, kaina 100m2 padidėja ~300-400€. Taip pat pagalvočiau apie plytelių imitaciją.

 

 

Parduodu Kibirkšties išardomą metalinį garažą

Pardupdtas!

Po truputi pradedu ieškoti pirkėjo mūsų metaliniam garažui 3x6m. Garažas puikios būklės, nesurūdijęs, yra dvi patikimos spynos (viena vidinė kita pakabinama). Didžiausias privalumas, kad garažą galima išmontuoti ir pervežti be krano, ką mes sėkmingai ir buvom padarę.

Vidinės palangės

Sveiki ponai ir ponios,

su pirmadieniu, darbingos savaitės pradžia, nors šiandien man buvo taip:

Postas apie palanges. Kai sienos nutinkuotos bet dar nenudažytos reikia sudėti palanges. Nusprendėm dėl šventos ramybės nedėti medinių palangių, nes mėgstam visokias gelytes laikyti ant palangių o žmona mėgsta dažnai perlaistyti vazončikus. Taigi pagooglinus radau kelis variantus:

1.  Egger medžio drožlių palanges atsparios drėgmei, bet jos buvo labai greitai atmestos nes jų paviršius nėra lygus. Tokį grublėtą paviršių turi visos kitos pigios plastikinės palangės ir jį nėra lengva nuvalyti kai kas pridžiūna ant jo.
2.  Werzalit spalvų ir formų įvairovė tikrai nemaža. O palangės pagrindas – medžio drožlių plokštė tikrai atspari vandeniui.  Tuom įsitikinti teko ir pačiam, pardavėjai davė mažą palangės gabaliuką, aš jį namuose įmečiau į vandenį ir palikau per naktį, tai jam visiškai nieko neatsitiko 🙂

Taigi užsakėm 250mm pločio Werzalit Ecxclusiv, baltas, lygiu paviršiumi, laminuotais kraštais. Geriausią kainą ir terminus pasiūlė UAB “Družų Medis“ arba viplangai.lt. Iš viso 5 langams gavosi ~10m palangių, su laminavimu išėjo ~220€ tigi kaina tikrai nemažas, praktiškai medinių palangių kainą… na bet guodžia bent jau užrašas “Made in Germany“ 🙂

Egger palangė

Werzalit palangės pvz.

Werzalit palangės pvz.

Werzalit palangės pvz.

Pasiruošiam palanges

Laminuoti kraštai

Laminuoti kraštai

Palangių montavimas

Montuoti palanges yra vienas iš smagensių ir tikrai nesudėtingų darbų. Visas palanges sudėjau per pusdienį. Tiesa montavau nestandartiškai, kadangi langai pas mane stovi be popalanginio profilio tiesiai ant Finnfoam, kur dar yra paklijuotą 2cm Finnfoam po palange, palanges teko pristumti prie lango rėmų o nepakišti po juo. Dėl to palangių kraštus prieš padedant patepiau silikonu. Kadangi po palange buvo suformuotas lygus pagrindas, nieko kišti ir lyginti nebereikėjo. Vėliau tik užtepiau angokraščius Rodnadu ir atidaviau apdailininkams 🙂

 

Pasiruošiam palanges

Paruošiam kraštus

Pašiaušiam pagrindą

Pašiaušiam pagrindą

Užpučiam putų

Užtepam silikono

Pastatom ir išlygiuojam

Paslėgiam

Rezultatas, su nudažytom sienom

Elektros laidai ir sienų apdaila

Sveiki Tautiečiai,

O dabar postas apie tai kas buvo gūdžiais 2014m.  Taigi pavasarį tie statybų darbai buvo jau tikrai daknisę neturėjau nei noro nei laiko žaisti su sienų tinkavimu, todėl pasamdėm rekomenduotus apdailininkus – Sergėjų ir Rolandą. Susitikom, pabendravo o bendrauti Sergėjus tikrai labai mėgsta, pasitarėm kaip čia geriau padaryti, kiek kainuos ir kiek laiko užtruks. Visom tomis erezijomis apie kvėpuojančius tinkus, mikroklimatus ir drėgmės pralaidumus nelabai tikiu, o be to pas mus sienos juk ICF ir vėdinimas priverstinis todėl buvo nuspręsta ICF sienas gruntuoti, armuoti paprastu stiklo audinio tinkliukų, taip kaip prieš dekorą dedant išorėje, o po to išlyginti Rodbandu, nuglaistyti Sheetrock 2x, nugruntuoti ir nudažyti 2x. Vidines dujų silikato pertvaras nugruntuoti 2x, Rodbandas, Sheetrock 2x, gruntas, dažai 2x. Taigi, kaip tarėm taip ir padarėm, viskas ėjosi pagal planą, tik grunto reikėjo daugiau nei planavom, nes dujų silikatas labai daug įgeria. Meistrai naudoja tik tas medžiagas su kuriomis jau seniai dirba, pvz, profiliai, tinkas, glaistas tik Kauf,  su kitomis net neprasideda. Dažus ir gruntą prieš dažant naudoja Brillux firmos, nes jie ten buvo kažkur kursuose, viską apie juos žino ir gali pasakoti valandų valandas, netgi Brillux kiepką ir specofkę turi 🙂  Dažai neturi lakių medžiagų, nekenksmingi ir lengvai prižiūrimi 🙂 kaina jų ~20Lt/l.  Na o aš kaip vartotojas galiu pasakyti kad kai atėjom į ką tik išdažytą namą tai jokio dažų kvapo net nebuvo… Visas sienas nudažėm dažais,  jokių tapetų, o apdailininkai tik dar kartą patvirtino mano teoriją, kad tapetų nereikia nes:

• Kainuoja brangiau nei dažai
• gaunasi siūlės, kad ir kaip gražiai bedarytų
• Įdrėskus ar pažeidus tapetą reikia perklijuoti visą patalpą
• pažeistus dažus galima nebrangiai pataisyti perdažant tik vieną sieną
• na ir svarbiausia, visada norėjau dažytų sienų, nuo tarybinių laikų man vis dar kyla blogos asociacijos 🙂

Rolandas, kaip atestuotas alektrikas buvo atsakingas ir už rozečių bei jungtukų dėžučių montavimą, laidų štrobavimą bei atvedimą iki paskirstymo dėžutės. Šiaip nieko mandro nesugalvojau nes nelabai matau reikalo. Kiti matai atsiveda laida nuo paskirstymo dėžutės kiekvienai lempai, pajungia prie valdiklio ir namas patampa “Protingas“. Mano nuomone čia daugiau pasižaidimas kai turi daug laiko ir neturi kur pinigų dėti  o ne nauda kažkokia, yra daug geresnių būdų kaip energija taupyti ir be lempučių junginėjimo kur investicijos niekada neatsipirks. O be to lemputės eina vis taupyn ir taupyn ir tai turbūt yra vienas mažiausiai energijos sunaudojančių prietaisų buityje. Na bet vienoje, iš pirmo žvilgsnio labai paprastoje it elementarioje vietoje, tokioje kaip miegmas, mano fantazija sugalvojo kad reikia:

prie lovos iš abiejų pusių junginėti bedrą lempa ir lemputes prie kiekieno lovos šono atskirai, na čia tam atvejuo jeigu vienas iš gulinčiu skaitytų ir užmigtų ir nereikėtų ropoti per užmigusįjį išjungti jo paliktos šviesos 🙂 Taip pat kad prie miegamojo durų būtų galima junginėti tiek bendrą šviesą, tiek naktines lempas lovos šonuose. Žodžiu trumpai tariant 3 jungtukai 3 šviesoms. Va čia elektrikas jau pasidavė, tokios schemos be mikroschemos nesujungsi… Taigi atsivedžiau nuo kiekvieno jungtuko ir lempos laidus į skydinę, pajungsiu “Protingai“

 

Grąžtas rozetėms ir jungtukams

Bulgarkė ICF sienoms štobuoti

Štrobuota ICF siena

laikikilis judesio davikliui prieš tinkavimą

laidai

Kanalas TV laidams

Nudažyta svetainės siena

matiniai rudi dažai

Virtuvės siena

Pastebėjimas

Sienos nudažomos 1x tada dedamos grindys, jos uždengiamos popieriumi ir tada sienos nudažomos dar 1x.

Rekuperacinės ventiliacijos įrengimas

Sveiki euro zonos gyventojai,

Kas dar nežinot jevras rašomas  paspaudus dešinį Alt+E arba nuspaudus kairįjį Alt ir surinkus 0128 🙂 tai tiek apie kompiuterinį raštingumą, o dabar straipsnelis apie ventiliacijos kanalų įrengimą.

Lankstūs ortakiai vs Cinkuotos skardos

Iš pradžių galvojau dėti lanksčius ortakius, dėl žemų lubų (~2,8) bet kuo toliau, tuo labiau man jie pradėjo nepatikti. Iš pradžių nepatiko tiktai kaina, bet po to pamačiau kaip atrodo pas kaimyną tie ortakiai iš labai garsios firmos iš kurių ir aš gavau pasiūlymą be tarpinių kainų o tik su bendra suma (tipo tokia durna politika pas juos :s) O kas blogiausia, kad tų ortakių vidinės sienelės ne lygio o gofruotos! Panašu, kad bandė kopijuoti bet nelabai pavyko, gaminys Lenkiškas gamina Poliair. Pas kitą kaimyną lankstūs ortakiai Wolf, jų vidinės sienelės lygios, tik kaina virš suvokimo ribų, be to tektų lauki mėnesį kol pristatys ir pritrūkus nieko nedasipirksi.  Dar vienas lanksčių ortakių minusas yra tai, kad toje patalpoje kur rekuperatorius gaunasi didelė barzda tų vamzdelių, dedasi paskirstymo kolektoriai kurie užima nemažai vietos.  Na bet didžiausias lanksčių ortakių privalumas yra tai, kad jie kokių 10 kartų greičiau ir lengviau sumontuojama nei cinkuoti ortakiai. Drąsiai rekomenduočiau dėti bute ir tiems kas darosi patys bet neturi labai tiesių rankų ir kantrybės 🙂 tik prieš perkant, būtinai apžiūrėkit patį gaminį!

Taigi, dar karta viską pasvarsčius ir pasimatavus, nusprendžiau pabūti konservayvus ir pasirinkti gerai visiems žinomą ir atidirbtą cinkuotų ortakių sistemą.

Projektas

Savaime aišku projektas yra reikalingas dalykas, jis naudingas ne vien dėl to, kad darant savarankiškai ir dar pirmą kartą nepridarytum kliurkų apie kurias nežinojai bet ir dėl to, kad būtų paskaičiuoti oro srautai, pasipriešinimas, o pagal juos ortakių dydis bei medžiagų kiekiai. Taigi iš pradžių buvo planas chuliganas susirasti pardavėjus kurie man parduotų medžiagas ir padarytų projektą, taip kaip pvz. Tece daro su šildymo/vandens sistemomis. Kelis tokius radau, bet po ilgesnių diskusijų supratau kad jie tik +- pabraižys ir tiek, taigi teko atsisveikinti ir ieškoti žmogaus kuris ne tik braižyti bet ir skaičiuoti moka. Žinoma aš jau buvau ir pats viską nusibraižęs, tik reikėjo specialisto kuris uždėtų paskutinius štrichus. Čia taip atrodė mano pirminis planas:

Ventiliacijos planas

o čia jau galutinė versija, kaip matote nieko nepasikeitė beveik 🙂

Vedinimo projektas po

Oro kiekiai

Oro pasipriešinimas

Ant oro padavimo ir ištraukimo buvo suplanuota dėti galingus stačiakampius garso slopintuvus, ir tas labai pasiteisino, net dirbant 100% praktiškai nėra jokio triukšmo, garsas tylesnis už veikiantį stalinį kompiuterį.

Projekte numačiau papildomą motorizuota sklendė AGUJM-125 kuri uždarys padavimą į didįjį kambarį (oro srautas 106m3/h pagal projektą) nakčiai o tada bus sumažinamos rekuperatoriaus apsukos arba tiesiog paduodama daugiau oro į miegamuosius. Tas papildomai kainavo ~250Lt. Taip pat viena motorizuot sklendė yra prie oro paėmimo iš lauko skylės, pavarą valdo rekuperatorius, tam jokios automatikos papildomai nereikia, bet kaip praktika parodė, rekuperatorius 99.99% laiko būna įjungtas, taigi ta sklendė, kaip ir išmetamo oro atbulinis vožtuvas praktiškai nereikalingi. Tiesa, dar reikalingas laidas tai sklendei, Amalva parduoda firminį ~20Lt bet kad žino omo dėsnį tai nebus sunku pasidaryti ir pačiam.

Taip pat sugalvojau, kad gartraukio oras bus išsiurbiamas į lauką kanalinio ventiliatoriaus pagalba (kuris kainavo 582Lt). Mintį pasiskolinau iš Raitūzo, ir tai buvo didžiausia nesąmonė statybų istorijoje kurią reikės kaip nors taisyti, apie taip bus kitas postas.

Viskas buvo padaryta pagal projektą, viskas labai puikiai tiko, visi sujungimai, kampai, net nesitikėjau kad viskas taip gerai atitiks projektą. Pakeičiau tik vieną vieną dalyką – patraukiau dvi reguliavimo sklendes iš darbo kambario į katilinę, kad esant reikalui būtų galima pareguliuoti nes katilinėje lubų apdailos nebus.

 

Kaina

Visos medžiagos ir rekupratorius – DOMEKTREGO- 400VE-R-EC-C4plus su atvežimu  kainavo  8700Lt
Papildomai pirkau vatą ortakiams apšiltinti ~100Lt ir pritrūkau silikono tūtelės.

Rekuperacinės sistemos kaina

Darbo eiga

Esu dėkingas likimui, kad jis mane nušvietė nedamūryti paskutinės pertvarų blokelių eilės  :). Be vidinių pertvarų dėti ortakius nejauku, nes galima nugrybauti arba tektų braižyti kambario sienas ant lubų o jeigu pertvaros būtų iki viršaus tai labai apsunkintų ir taip gana sudėtingą darbą. Taigi darbas ėjosi gana greitai, tik aš gal truputi per daug kruopščiai į tai žiūrėjau, visus sujungimus patepdavau silikonu, susukdavau savisriegiais ir dar ant viršaus užklijuodavau armuotą aliuminio juostą. Tas atėmė gana daug laiko, bet dabar per ortakius kad ir vandenį galimą leisti – ledas 🙂

Rekuperacinė ventiliacijos sistema

Balninė atšaka

Ortakio tvirtinimas prie medinės perdangos

Kryžmė KT-160-125

Motorizuota sklendė AGUJM-125 su Belimo LM230A motoru

Ortakio tvirtinimas prie medinės perdangos

Bendro kambario atkarpa valdoma motorizuota sklende

160 ortakis

160 ortakis paleis siena

DOMEKTREGO- 400VE

DOMEKTREGO- 400VE-R-EC iš gamyklos atkeliavo pabraižytas

GK karkasas

Revizinis liukas Knauf

Revizinis liukas Knauf

Revizinis liukas Knauf

Ortakių apšiltinimas

Nuvarvėjusios oro paėmimo grotelės 😦

 Išvados

• Kitą kartą nedėčiau nei atbulinės sklendės prie išmetamo oro į lauką angos nei motorizuotos sklendės prie oro paėmimo iš lauko angos. Rekuperatorius visada būną įjungtas, net kai nieko nėra namuose, kitaip rasoja langai. Be to prie išmetamo oro angos, atbulinis vožtuvas sukuria gana didelį triukšmą kuris girdisi lauke, kaimynas dar negyvena o jau bamba, kad labai girdisi.
• Oro išmetimas iš gartraukio tiesiai į lauką sandariame name neįmanomas dalykas. Įjungus ventiliatorių susidaro labai didelis vakuumas. Situaciją švelnina rekuperatorių nustačius 0% ištraukimas ir 100% padavimas, bet tada į patalpas pučiamas šaltas oras visu pajėgumu, o tai komforto nepriduoda…
• Mitas, kad rekuperatorių su ortakiais reikia jungti per gofras yra nesąmonė. Buvau tiek padavimo tiek ištraukimo ortakius sujungęs su rekuperatoriumi nenaudojant jokių gofrų. Tiesa teko pavargti, nes tai padaryti nėra taip paprasta. Po to teko truputi perdaryti ir ištraukimą sujungiau su gofra. Jokio skirtumo nepastebėjau,  nėra jokio triukšmo net dirbant 100%.
• Jeigu rekuperatoriaus nežadate naudoti greitu laiku, geriau jį pirkti atskirai vėliau. Nes mano atveju nuo įsigijimo iki paleidimo praėjo kokie 6 mėnesiai. Taigi rekuperatorius dulkėjo nenaudojamas o tuo tarpu garantija pradėjo skaičiuotis nuo įsigijimo datos.
• Amalvos oro paėmimo/išmetimo grotelės niekam tikusios, dėl dviejų priežasčių:
  1. Jos oksiduojasi, o oro paėmimo kuri gauna daugiau kritulių pradėjo varvėti ir išpurvino tinką, bandžiau šveisti, bet nenusišveičia.
  2. Jos sukurtos taip, kad jų išimti ir išvalyti ortakį negalima. Paėmimo ortakis manau tikrai užsiterš, o nenuėmus grotelių prieit nepavyks.

Kitą kartą dėčiau tokias groteles kaip pas kaimyną, pvz. žemiau, nežinau tiksliai kaip jos vadinasi bet jas galima atidaryti ir išvalyti:

 

 

Pertvaros

Sveiki dvikojai primatai,

Postas apie pertvaras, veiksmas vyko gūdžiais 2014 metais  Vasario-Balandžio mėnesiais.

Pertvarų reikėjo lengvų, negalėjau sau leisti mūryti iš plytų, nes nėra jokio pamato, nors pagal konstruktorių būtų ir plytos ne bėda. Gipso sienų nenorėjau nes pasirodė per daug žaidimo, transporto, dulkių ir šiukšlių, vienas draugas labai ilgai užtruko su gipso pertvarom nors mano kaimynas labai greitai susidėjo… Iš pradžių buvau labai susižavėjęs Fibo pertvarų blokeliais, jie reklamuojasi, kad galima iš karto glaistyti, kas atrodo kaip ir turėtų sutaupyti pinigų, bet tai visiškai priklauso nuo to kas tuos blokelius klijuos ir už kokią kainą nes galima sumūryti greitai ir pigiai o po to glaistymui išleisti dvigubai daugiau dėl nelygumų. Fibo taip pat nepatiko dėl to, kad jiems reikia staklių norint juos gražiai nupjauti, tos staklės naudoja vandenį, taigi praktiškai dirbti Kovo mėnesį kaip ir nebuvo jokių šansų. Galiausiai Fibo burbulas subliuško kai pamačiau kaip kaimynui išmūrijo, sakė patyre mūrininkai… rezultatas – plytų sienos lygumas. Ir tokios sienos niekaip nenuglaistysi nepraėjus tinku, nes pvz. Knauf Super Finish glaistas tinka formuoti nuo iki 3 mm storio sluoksnį. Sakė skundėsi mūrininkai, kad naudojant putas nėra kaip patiesinti blokelio, kas irgi yra tiesa. Dar viena teorija yra, kad kaimynas prieš pradedant darbus tubūt pasakė, kad sienas tinkuos bet kokiu atveju, tai mūrininkai matyt nematė reikalo stengtis 🙂

Pradėjau domėtis dujų silikato blokeliais arba kitaip dar vadinamus akyto betono. Apie juos sužinojau iš bendradarbio, kuris jis labai patenkintas. Iš esmės jie visi vienodi skiriasi tik matmenų tikslumas, nuo ko labai smarkiai priklauso sienos lygumas. Iš neigiamų savybių galima paminėti tai, kad šie blokeliai nepasižymi geromis garso izoliavimo savybėmis. Taigi tarp kaimynų, kur turėtų būti ~50 dB tokių pertvarų nepastatysi. Bet mano įsitikinimu vienos šeimos namui  labai aukštų garso izoliavimo savybių neriekia, juk niekas balių už sienos nedarys, juk ne svetimi žmonės o jeigu ir darys, tai jokios sienos neapsaugos nuo triukšmo per duris ir ventiliacijos kanalus. Čia truputi radau įdomų garso stiprumo lentelių ir jeigu gerai viską supratau tai tarp 35db ir 40db mano ausis tikrai nepajus jokio skirtumo 🙂 Labiausiai man patiko šita citata: “We get a sound level drop of 6 dB per doubling of distance.“ Taigi jeigu aš turėčiau kvadratinį kambarį, kuriame viena siena būtų iš gipso Rw=40dB o kita iš dujų silikato RW=34dB o vidurį kambario veiktų TV (pvz. baltas triukšmas pastoviu garsu), tai prie dujų silikatų sienos stovėdamas 2m actumu, prie tų pačių sąlygų girdėčiau tą patį ką ir prie gipso sienos stovėdamas 1m actumu. Garantuoju, kad tokio garso skirtumo nepajustų 99% žemės gyventojų 🙂 Melomanai, pataisykit jeigu aš klystu… Dar galima paminėti, kad dujų silikato blokeliai labai, labai, labai geria drėgmę ir netgi vandenį, tiesiog galima naudoti kaip sugertuką. Pvz. jeigu blokeliai sausi, ir aš paimčiau puse stiklinės vandens ir šliūkštelėčiau į sieną, tai nei vienas lašas nepasiektų grindų, tik suputotų ir viskas akimirksniu susigertų 🙂 Bet aš čia matau ir teigiamų savybių, nes drėgmės per daug niekada nebus, o jeigu jos trūks, tai blokeliai ją atiduos, juk drėgmė iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta 🙂 O bet tačiau, ant blokelių dedasi tinkas, glaistas ir dažai. Dar vienas trūkumas tai, kad yra mažo tankio, o tai reiškia, kad ir termoakumuliacija nėra didelė.

Taigi pasirinkau Aeroc Element 100 dėl geros kainos ir pristatymo laiko, čia vėl nugalėjo Vėjuva. Tuo pačiu metu ieškojau mūrininkų, bet norėjau tik rekomenduotų. Gavau kelis kontaktus, keliems pavyko prisiskambinti, vienas užsiėmęs, kito eilės galo nesimato o su trečiu išvis neišeina susišnekėti, matyt nelabai darbo nori… Trūko kantrybė, perskaičiau gamintojų instrukcijas, peržiūrėjau youtūbė filmukus ir nusprendžiau pabandyti daryti pats tol kol lauksiu mūrininkų… Nu ir ką, pabandžiau ir nusprendžiau, kad nieko čia sudėtingo nėra, taip belaukdamas puse pertvarų susiklijavau pats, kol neatsibodo. PO to bandžiau skambiti vėl mūrininkams, bet vėl nepavyko, taigi sukandus dantis teko pasibaigti pačiam. Viso pertvarų yra ~105m2, blokelių buvo ~108m2, kaina ~20Lt/m2.

Blokelių statymo instrukcija labai paprasta – pirma eilė ant skiedinio, kad būtų galima palyginti, toliau klijuojasi su spec. klijais (putomis arba maišyti galima vietoje). Dėl angokraščiu normalios info niekur neradau, kaip nori taip daryk, vos ne suremk ir palik. Bet pasikalbėjau su savo konstruktoriumi, jis kaip tik remontą darėsi, o jo buto pertvaros buvo iš dujų silikato ir ties durimis buvo suskilinėję, o tvirtinta buvo dviem armatūros strypeliais. Taigi dėl šventos ramybės sąramas išbetonavau.

Blokelius klijavau klijais, taigi išbandžiau kelias rūšis ir jeigu reikėtų rinktis vėl, pirkčiau illbruck PU70. Nors šie klijai kainuoja daugiau bet jų tikrai daugiau užtenka, be to nepalyginamai maloniau dirbti. Trumpas palyginimas:

• Penosil StoneFix – palyginti pigūs, praktiškai neįmano purkšti ant vertikalių paviršių nes putos pavirsta sirupu ir nubėga, išeiga vidutinė, klijuoja gerai.
• illbruck PU70  – brangųs, galima nusipirkti tik vienoje vietoje kitoje pusėje Vilniaus, labai gerai klijuoja, galima purkšti vertikaliai
• Lietuvių biznierių užsakymas made in Turkey –  pigūs, struktūra tokia kaip poliuretaninių putų, jeigu nebūtų užrašo sakyčiau kad tai paprastos putos, naudojau tik kai pritrūkau labai nedaug paskutinei eilei, blogai klijuoja, visiška klaida.

Pistoletą blokelių klijams naudojau Penosil, nes Made in China iš Senių jau buvo išėjęs užtarnauto poilsio po namo šiltinimo. Man pistoletas neužsikimšo, visada praplaudavau valikliu kai keisdavau klijų balionėlį, be to niekada nepalikdavau pistoleto be klijų balionėlio. Tiesa, vieną kartą palikau pistoletą su valiklio balionėliu, tai acetonas apgraužė pistoleto atbulinį vožtuvą  (plastikinį šratuką) dabar bėga putos nusukus balioną… 😦

Blokelius pjausčiau paprastu pjūklu, nenorėjau daug investuoti, todėl nusipirkau patį pigiausią, galvojau vistiek daug neprarasiu. Na ir ką, man jo užteko ~40m2, po to pradėjo jaustis, kad nebelabai pjauna. Paimiau bulgarkę, pagalandau ir vėl kaip per sviestą, tik kuo toliau, tuo dažniau galąsti reikėjo, matyt dėl temperatūros galandant metalas suminkštėjo.

Tik vėliau išsiaiškinau, kad faktiniai Aeroc Element 100 blokelių matmenys oficialiai nėra vartotojo naudai, t.y ne 100x400x600 o 100: 99±1,5 x599±1,5 x 398±1,0  taigi realiai vienas blokelis yra 0.024 m3 ir paletėje ne 1.44 m3 o 1.42 m3 🙂 juokas juokais bet siena tikrai gaunasi mažesnė, sudėjus jau 4 eiles skirtumas beveik -1cm.

PS.

Dar pamiršau labai svarbų dalyką – apdailą. Dėl ko labai sukau galvą ir praleidau daug laiko beieškodamas atsakymo, gamintojai sako kaip nori taip daryk. Taigi pasitariau su savo apdailininkais ir pertvaros buvo du kart gruntuotos SAD-54 pratrauktos Rotbandu o po to nuglaistytos Sheetrock po to gruntuotos Brillux gruntu, ir nudažytos. Visa apdaila su dažymu kainavo 12 (gruntavimas, tinkavimas Rotbandu )+25 (glaistymas, gruntavimas dažymas) = 35Lt/m2 + medžiagos. Gerų dažų kainos su nuolaida prasideda nuo 20Lt/L mes rinkomės Brillux. Sheetrock susipirkau Ermitaže buvo akcija berods po 54Lt kibiras jis būna made in Germany arba in USA sako amerikoniškas geresnis bet iš esmės tai geri abu, dabar Sheetrock nupirko Knauf ir Amerikoniško kažin ar bus LT rinkoje apskritai. Rotbandas būna dviejų rūšių, made in Germany ir Made in Latvia, kaina ir kokybė skiriasi todėl pirkau Vokiška ~ 40Lt/30Kg.

Keletas nuotraukų su komentarais:

Perdangos šiltinimas 12/2013

Sveiki laisvos Lietuvos gyventojai ir emigrantai,

nuo paskutinio aprašyto įvykio praėjo daugiau nei metai, o pats blogas atsilieka jau 2 metais nuo atliktų darbų. Visą tą laiką ko ne kasdien plušau ir tebeplušu prie darbų statant ir derinant visokius reikalus kurių tikrai netrūko, netrūksta ir dar galo nesimato :). Gal ir šio posto nebūtų jeigu nebūčiau kitam pasaulio krašte, nes visokių nebaigtų darbelių sąrašas dar labai ilgas. Bet visas vargas nenuėjo veltui nes nuo 2014/09/03 persikraustėm ir gyvenam savo namuose o nuo 2015/03/05 jau nebe dviese o tyres 🙂  O kad viskas eitų nuosekliai ir toliau rašysiu ir toliau chronologiškai.

Pamatymai apie perdangos šiltinimą

Taigi perdangos izoliacijai pasirinkau ne kaip tipinis lietuvis užčiūčiuotas Paroc reklamos ir paveiktas akmens vatos propaganda o stiklo vatą, dėl kelių priežasčių:

• rulonai yra  1,2m pločio beveik idealiai tiko tarp santvarų kurios pas mane yra kas 1,2m
• nebijo dulkių ir yra hidrofobiška
• yra geresnių fizinių savybių nei akmens vata (nelūžta, atsistato suspaudus, yra lengvesnė)
• bekvapė  (išpakavus kvepia cukraus vata 🙂 )
• gaminama iš antrinių žaliavų (stiklo )
• geresnė kaina

Dar labai rimtai galvojau apie polistirolą, bet pasikalbėjus su tuo, kas darė pasirodė, kad bus per daug vargo apeinant visas santvaras bei darant antrą sluoksnį. O be to polistirolui reikalingos putos ir ne bet kokios o tamprios, nes medis juda, deformuojasi ir gali atsirasti tarpai. Jau turėjau patirties purškiant tarpelius tarp blokelių ir žinau kokio kalno putų reikia norint viską patikimai užpurkšti. Čia dar keli pamąstymai pasirenkant šilumos izoliaciją perdangai.

Vata tarp santvarų dėjau 2 x 20cm Knauf Clasic 035 nes ji man labiausiai tiko dėl išmatavimų, be to joje nėra formaldehidų, mažiau dulka  bent jau taip deklaruoja  (negaliu patvirtinti nes neturiu su kuo palyginti) yra garsios firmos ir tikėtina, kad visa tai ką jie deklaruoja atitinką realybę. Tarp brūselių santvarų apačioje dėjau 5cm Unifit 035.

Žinoma prieš dedant ir netgi dar  prieš statant sienas jau buvau numatęs kaip tai turėtų būti, kad gautųsi vientisa šilumos izoliacija ir nebūtų šalčio tiltų tarp sienos ir stogo. Vienintelis blogas dalykas liko santvaros kurios išlenda į lauką. Labai džiaugiuosi, kad stogdengiams  pavyko uždėti stogą paliekant murlotus izoliaciniame sluoksnyje. O čia taip atrodo perdangos 3D planas:

Stogas

Taigi bendras vatos sluoksnis gavosi 45cm o iš namo kraštų ten kur frontonai dėl techninių kliūčių gavosi po 50cm. Bendra varža nevertinant nuostolių per medinę konstrukcija yra ~12,8m²·K/W.

Darbų eiga

Iš pradžiu nusipirkau brūselių po santvaromis, žinoma niekur neradau džiovintos už protingą kainą ir per protingą terminą, todėl teko pirkti nevisai sausą pas ne visai protingus pardavėjus :). Dėl to aišku širdis nelabai džiaugėsi todėl kad ramiau miegočiau pasiskolinau drėgmės matuoklį iš draugo ir dėjau tik sausiausius brūselius. Kai buvo baigtas medinis karkasas prasidėjo vatos kišimas ir špagato tampymas. Iš pradžių uždėjau kraštus ties frontonais ir po truputi ėjau link vidurio iš abiejų pusių dedant iš karto du sluoksnius. Pirmas sluoksnis dėjosi labai lengvai, nes beveik nereikėjo pjaustyti, tik užkelti ir išlyginti ruloną, dėl jo gabaritų ir svorio buvo nelengva. Antrą sluoksnį dėjau skersai, kad persidengtų, bet ne po visą ruloną o max. iki 2m ilgio, nes dėl gabaritų sunku užkelti ir gražiai apkloti, be to buvo daug pjaustymo aplink santvaras. Keletas nuotraukų su komentarais:

Stogo/perdangos Garo plėvelė

Garo plėvelė buvo prikabinama taip: užklijuoji DUCT tape (armuotą lipni juosta) prišaudai kabėm prie brūselio, uždedi silikono, uždedi DUCT tape, uždedi metalizuotą juostą 🙂 Žodžiu buvo daug cackinimosi. Vėliau viskas buvo sutvirtinta papildomais brūseliaisi iš apačios.

Su murlotais buvo dar linksmiau, pavyko tik iš antro bandymo, teko perdaryti nes nepatiko pirmas variantas. Plėvelę prie murloto priklijavau specialiais klijais ir prišaudžiau kabėm, kad ji būtų įsitempus. Tada priklijavau papildomai 3-4cm polistirolo, kad murloto plokštuma sutaptų su siena. Viską gražiai užpurškaiu putomis ir nutepiau hidroizoliacija 3-4 kartus (čia dėl viso pikto, kad niekas neatšoktų). Tada viskas buvo gražiai užtinkuota ir uždažyta. Manau, kad mazgas gavosi tikrai šiltas ir patikimas.

 

Išvados

1. Niekada neatiduočiau šio darbo darbininkams. Darbas toks nuobodus ir užknisantis, kad vos pats nepradėjau simuliuoti ir chaltūrinti, o ką jau kalbėti apie kažkokį darbininką, kuriam svarbu greičiau ir lengviau padaryti. Vata yra toks dalykas, kad užklosi ir nesimatys, nebent tik per šildymo sezoną su termovizoriu perėjus, niekaip nepatikrinsi… Jeigu pats nedirbčiau, tai rinkčiausi arba purškiamą vatą arba putas.
2. Dar kartą pasitvirtino teorija, kad plokščias stogas yra praktiškiausias, greičiausias ir pigiausias variantas. Pvz. kaimynui panašaus ploto plokščią stogą uždengė per diena, aš vargau visą mėnesį, be to uždengė putplasčiu, kas yra daug patikimiau nei vata.
3. Neįmanoma dirbti šiltuoju sezonu. Kadangi reikia apsirengti ir uždengti visą kūną nuo dulkių, net dirbant žiema yra baisai karšta.
4. Vata tikrai dulka, labiausiai kenčia akys, akiniai rasoja nuo respiratoriaus.
5. Kitą kartą iš apačios dėčiau OSB, dėl kelių priežasčių:
   1. būtų nebaisu vaikščioti ir dirbti viršuje, jei nuslystų koja, neišlytų kiaurai.
   2. Garo plėvelė patikimiau laikytųsi, ir manau būtų didesnis sandarumas.

Grindų betonavimas

Sveiki Marijos žemės gyventojai,

Nežinau ar ką naujo galima parašyti apie grindų betonavimą todėl bus trumpas ir aiškus įrašas su daugiau vaizdine medžiaga kaip tai vyksta ir keli patarimai planuojantiems betonuoti grindis.  Rinkoje yra visa puokštė grindų betonuotojų, todėl pasirinkti nebuvo ne lengva. Pasiskaičiau, pasitariau su A&A namukas ir sukirtau su tais pačiais betonuotojais. Iš pradžių mąsčiau pirkti medžiagas pačiam, bet patingėjau rūpintis visais tais reikalais, bijojau per mažai/per daug smėlio ar betono užsakyti. Taigi betonuotojai maža mašinyte atsivežė smėlio per pora kartų, kelias paletes betono ir pradėjo darbus. Iš pradžių atsimatavo aukščius su tokiu skaitmeniniu vandens gulsčiuku ir pagal juos suklotas polistirolas buvo 1cm per žemai negu kad aš planavau.  Nusprendžiau, kad betono daugiau nepilsim, grindų neaukštinsim ir darysim standartiškai 6,5CM. Betonuotoaji iš karto pradėjo verkti, kad jiem padidėja darbo, kad daugiau kainuos ir kad labai ilgai grindys įšilinės.

Taigi prasidėjo darbas: du maišo betoną, vienas laiko ožį kitam gale (žiauriausias darbas), vienas 20% laiko lygina grindis  ir kartais laiko žarną  80% – šneka apie futbolą, vienas (pats mažiausias) paskirsto ir užtrina betoną, vienas (vadas) 100% pizdielina,  šneka apie futbolą ir kartais palaiko žarną. Žodžiu tokio blogo komandinio darbo dar nesu matęs…. 🙂

Kadangi  grindinio šildymo vamzdeliai buvo prikabinti specialiomis kabėmis prie polistirolo, vietoj armatūros naudojo fibrą. labai įdomus dalykas yra tai, kad tiek dedant fibrą tiek armatūros tinklą kaina nesikeičia, nors ta firba palyginti nieko nekainuoja ir jos labai nedaug reikia (sauja ant 35kg cemento maišo). Dar veinas didelis minusas yra tai, kad betono žarna maskatuojasi į visas puses ir išdaužo prikabintus grindinio šildymo vamzdžius, dėl to ją reikia stipriai laikyti, ką aš praktiškai visą laiką ir dariau nes betonuotojams nelabai įdomu, kad keli vamzdeliai išėjo iš savo vietos.

Ir dar, betonuotojams pasakiau, kad padarytų duše nuolydį, spėkit ar nepamiršo? O kas blogiausia, tai, kad aš pats prisiminiau tik, po kelių dienų. Dabar teks formuoti nuolydį ne išimant o pridedant… 😦

Dėl lygumo kol kas negaliu labai komentuoti kol nėra grindų dangos, bet kelis nelygumus jau esu pastebėjęs.

Ką daryčiau kitą kartą

• Riščiau vamzdelius prie armatūros tinklo, jokiu būdu nenaudočiau kabių. Susitarčiau su betonuotojais, kad pirma atvežtų armatūrą jeigu pirkčiau medžiagas iš jų.
• Nepasiduočiau provokacijoms ir dėčiau daugiau betono jeigu tik reikėtų. Prigąsdino, kad papildomai kainuos, bet paskaičiavus gaunasi, kad tereikia vos vienos mišalkos ir 15min daugiau darbo, taip kad ta kaina nesūrėtų smarkiai išsipūsti, o jeigu jie nemoka skaičiuoti, tai tektų padaryti už juos.
• Tikriausiai nepatingėčiau užsakyti medžiagų pats. Susitaupytų keli šimtai litų kuriuos už tokį sunkų darbą galėčiau išleisti savo malonumui.
• Rinkčiausi tik patikimus betonuotojus su rekomendacijom bent iš kelių klientų.

 

 

 

 

ICF sienos

Sveiki žemės gyventojai,

Sunaudotos putos

sulaukiau daug klausimų dėl liktinių klojinių sienų todėl nusprendžiau truputi pasidalinti savo patirtimi su visais. Mes dar kol kas negyvenam, ruošiamės tinkuoti vidines sienas. Po visų darbų ir darbelių, kurie dar nesibaigė kartais  pradedu galvoti, kad būtų buvę daug paprasčiau statyti iš tradicinių blokelių ir kruopščiai paklijuoti sieną neoporų. Už ICF kainą gautųsi šiltesnė standartinė siena o laiko atžvilgiu gal net greičiau pasistatytų, pavyzdžiui būtų galima pasamdyti murinikus. Be to neoporo klijavimas yra sąlyginai nebrangus darbas ~10Lt/m2.  Arba bent jau už dalį ICF pinigų statant tradiciniu būdu, suinvestuoti į papildomą sandarinimą iš vidaus. Statant icf gaunasi tarpai, blokeliai virsta į vidų, todėl vidinėse sienose gražiai nesueina siūlės, daug laiko užtrunką išlyginimas, tarpų užpurškimas, daug pinigų putom, nekalbant apie ramstymus ir darbininkų trūkumą.

Pasirinkom icf nes norėjom statyti savom jėgom, bet dabar galvoju, kad būčiau greičiau išmokęs mūryti paprastus blokelius negu tiesiai statyti iš icf . Kaimyas statė irgi iš tų pačių icf, t.y. jam statė statybininkai, nu lyg ir patyrę, bet nušleivojo sieną taip, kad gavosi išlinkimas per kokius 5cm.  Gerai yra tai, kad polistirolą galimą patrinti, daklijuoti ir palyginti nelygumus, bet tai vėl gi papildomas darbas už kurį reiks kažkam mokėti pinigus arba savo laiką.  Manau samdant darbininkus, būtų gavusi ta pati varža už tą pačią kainą negu statant pačiam iš icf. Žinoma statyti juostinius pamatus iš icf vienas malonumas, kaip reklamoj “stai kaip legego“ kain nėra jokių angų ir aukštis nedidelis. 

Mano nuomone ICF nėra tokie jau sandarūs kaip daug kas bando įrodyti ,betonas neužpildo visų tarpų idealiai. Betonas ilgai džiūsta, dar po puse metų prapjovus vidinį polistirolą, betonas yra drėgnas ir neįsivaizduoju kada jis išdžiūs. Štai pavyzdžiui galima pasižiūrėti kaip atrodo betonas išpjovus sienoje skylę. Betonavom rankom, pagal proporcijas darant betonas gaunasi visai tirštai net naudojant plastifikatorių. Būdavo kad supili viršutinę eilę ir matai kaip per apatines eiles kurios jau išdžiuvusios bėga vanduo. Vidinės ICF sienelės yra “frezuotos“ kad geriau laikytųsi polistirolas ir kad jas visas užsandarinti betonas turi būti tikrai labai skystas. Na bet didelės bėdos aš čia irgi labai nematau, vis tiek sandarumą duoda sandarūs langai, stogo plėvelė, bei tinkas iš vidaus ir išorės.

Dar vienas minusas yra vidinių icf  sienų tinkavimas. Perskambinus kelias atsitiktines firmeles Vilniuje vidutinė kaina 50Lt/m2. Visi aiškina, kad reikia dėti tinklelį, o jei nori tikrai rimtai, tinklelis turi būti metalinis “Vokiškas“, jo pačio kaina 14Lt/m2. Galiausia sukirtau su meistrais su labai gerom rekomendacijom kurie siūlė klijuoti gipsą, arba armuoti tinkleliu 12-15Lt/m2 ir po to išlyginti “Rotbandu“, užglaisyti ir nudažyti – 25Lt/m2. Aišku, kad pasirinkau tinkavimą, nes kaina ta pati, o sandarumas nepalyginamas.

Dar vienas labai įdomus ICF dalykas – garso izoliacija, sienos iš 20CM neoporo, bet kai lyja ant nuarmuoto bet dar nedekoruoto fasado, girdisi barškėjimas, vakar buvo kruša, tai girdisi taip, kaip per kokį kartoną. Kai buvo nenuarmuota, tai girdėdavosi ir lietus ir pūga jeigu vėjas pūsdavo į sieną, kai užsiarmavo gars izoliacija žymiai pagerėjo. Taip yra todėl, kad klojinys susideda iš dviejų sienelių kurios tarpusavyje yra sujungtos polistirolu, o kaip žinia polistirolas yra ne koks garso izoliatorius. Didelės bėdos nematau nes kai kruša duoda tai ne tik per siena, bet ir labai gerai per langus girdisi. Kas mane neramina tai traškėjimas staiga pakaitinus saulutei… Kaip bus toliau pagyvensim pamatysim 🙂 iš lauko triukšmą lyg ir gerai sulaiko. Va čia padariau video, iš pradžių filmavau prie lango, po to nuėjau į spintą kur nėra nei lango nei durų:

 

 

Jokiu būdu nenoriu nieko atkalbėti nuo icf, manau tai vis gi puikus produktas norintiems statyti patiems. Parašiau tik savo pastebėjimu ir pamąstymus, negaliu lyginti su tradicinėmis  medžiagom nes neturiu patirties. Teks palaukti kitų metų, kai pradės dygti garažas, kurį dėl įdomumo žadu statyti iš įprastų blokelių.

Kuo patenkintas, tai kad iš ICF dariau juostinius pamatus, manau tam jie idealiai tinka, ir niekuo nenusileidžia plokštuminiams. Kai turėsiu daugiau laiko bandysiu pamodeliuoti, jeigu kas norit ir turit laiko tai yra tokia nemokama programėlė  therm skirta langams, bet galima bet ką paskaičiuoti mėgėjiškai 🙂

Grindinio šildymo vamzdelių vedžiojimas

Sveiki statytojai ir belanuojantys,

Truputi atsilieka mano blogas, per tas statybas nelieka niekam laiko, ypač kai daug darai pats. 2013-11-16 pradėjau vedžioti grindinio šildymo vamzdelius. Tiesa dar prieš tai pasidomėjau klojimo kainos, buvo minčių atiduot ši darbą “specams“, tiksliai nepamenu kainos, bet virš 1,5KLt tikrai būtų kainavę.  Projektą turėjau, truputi patobulinau 🙂 taigi daug galvoti nereikėjo.

Priminsiu, kad į grindis sudėta 30cm polistirolo trimis sluoksniais. Antrame sluoksnyje išvedžioti vandentiekio vamzdžiai tada paklotas trečiasis sluoksnis ant jo refleksinė garo izoliacinė plėvelė ir tada buvo montuojamas grindinio šildymo vamzdis. Vamzdis 18×2 Frankishe ff-therm multi Difustop PE-Xa PEX be aliuminio. Jį pasirinkau todėl, kad tai yra stiprios vokiečių firmos gaminys atitinkanti standartus už konkurencingą kainą. Vamzdis buvo tvirtinamas plastikinėmis kabėmis kas 20, 15 prie langų ir voniose kas 10cm. Prieš pradedant montuoti teko dar kartą nusibraižyti visas vidines sienas, kadangi jų dar nebuvo.

kolektorius buvo numatytas toje vietoje kur dar nėra sienos,  dėl to teko kažką sumontuoti laikino. Taigi pritvirtinau lenta prie lubų (santvaros) ir prie jos medinį “kolektorių“, kad turėčiau prie ko tvirtinti vamzdelius. Bet labai greitai lenta pradėjo eit į šoną, nes vamzdeliai norėdami grįžti į pradinę forma ją stūmė, dėl to prikaliau dar du brūselius prie grindų ir problemos išsisprendė 🙂 Dėdamas vamzdelius kolektoriaus nedėjau, kadangi nebuvo signalizacijos ir nenorėjau gero daikto palikti vieno. Vamzdelius prie laikino kolektoriaus rišau viela, o kad jų nežeisti užmoviau izoliacijos.

Vamzdžio buvo 600m ir 200m ritiniai, todėl teko truputi pavargti kol sumasčiau kaip vynioti 600m ritinį. Kelis kartus dirbome dviese, tai darbas einasi kaip iš pypkės. darbą sunkino tai, kad temperatūra nesiekė nei 10C dėl to vamzdis buvo kietas ir jį lankstyti mažais kampais buvo sunkoka, be to jis vis norėdavo grįžti į pradinę formą ir kabės kai kuriose vietose nelaikė, bet tokių kampų nebuvo daug, o kur reikėjo pašildžiau ir sulenkiau.

Katilinės patalpoje ir dalį tambūro visus padavimo (karštus) vamzdelius izoliavau, palikau tik grįžtančius, kad nebūtų pirties nes pareguliuoti šių patalpų neišeis.

Tenai kur bus vidinės pertvaros, patiesiau armatūrinį tinklą, pakėliau tinką nuo grindų pakišdamas vamzdžio gabaliukų ir viską surišau viela.

600m

vamzdžio viniojimas

laikinas kolektoruius

laikinas kolektorius

Vita dušo latakui

grindinis šildymas

grindinis šildymas

grindinis šildymas

Rezultatas

Koks skirtumas tarp šildymo vamzdžių su aliuminiu (Al) ir be (PEX)

Abu vamzdžiai yra geri šilumos laidininkai todėl abu vienodai atiduos šilumą ir galų gale dėl to koks bus panaudotas vamzdis nebus jokio skirtumo. Esminis skirtumas yra tas, kad PEX vamzdys yra atsparesnis laipiojimui montavimo ir betonavimo metu. Gerai užmynus ant daugiasluoksnio Al vamzdžio kuris yra pririštas prie armatūros jis sulinks, susiplos ir į savo vietą nebegrįš. Al vamzdžius yra lengviau montuoti. Al vamzdžiai (žinomų firmų) dažniausiai būna kur kas brangesni nei PEX.

Kaip daryčiau kitą kartą

• Nenaudočiau kabių, riščiau vamzdį prie tinklo
• Nenaudočiau fibros, kadangi jos kainuoja tokia pat kaip armatūros (imant medžiagas iš betonuotojų). Realiai fibros sunaudoja už kokių 50Lt bet nuo to kaina nesikeičia…
• dėčiau 20mm vamzdį, nes būtų galima dėti didesniais atstumais, būtų mažiau darbo klojant 🙂
• kaip ir dabar rinkčiausi tik PEX vamzdį kuris būtų atsparus mindžiojimui. Patikėkit manim, betonuotojams yra visiškai dzin kas po kojom…
• naudočiau plėvelę kuri sužymėta pvz. kas 5cm (jeigu nenaudočiau armatūros tinklo)

Langų montavimas

Lapkričio 13d. buvo sumontuoti langai Geneo MD plius. Paketai UAB “SKP Stiklas“, rėmus pagamino UAB “Lanreta“, sumontavo UAB “LAS statyba“. Tiesa reikėjo palaukti langų ilgiau nei planuota nes pirmą kartą pakraunant langus buvo sudaužyta didžioji vitrina, teko palaukti savaitę kol buvo pagamintas naujas paketas. Langai buvo sumontuoti ant  Finnfoam, nuėmus popalanginius profilius, taip kaip planavau čia.

Langus montavo trys vyrai, labai organizuotai, vienas išiminėjo paketus, popalanginius profilius ir klijavo juostas, kiti du montavo langus, vienas iš vidaus, kitas iš laiko. Darbas vyko taip: iš pradžių išimamas stiklo paketas, rėmas apklijuojamas juostomis, uždedamos plokštelės, išgręžiamos skylės sienoje, įstatomas ir pritvirtinamas rėmas, įstatomi paketai, užsandarinama išorinė juosta. Sutarėm, kad vidines juostas užsandarinsiu pats. Montavimas užtruko beveik visą sieną, kai bus apklijuoti rėmai, montuotojai dar atvažiuos sureguliuoti langus jeigu reikės.

Buvo mintis dėti stiklo pluošto kronšteinus, bet mano atveju nebuvo kaip jų pritvirtinti nepragręžiant rėmo o pjaustyti izoliacijos visai nesinorėjo. Jie labiau tinkai standartinei angai, kai dar nėra apšiltinio. Aš didelės bėdos su metaliniais kronšteinais nematau, nes jie vistiek bus paskendę apšiltinimo sluoksnyje be to daugiau nei puse kronšteino yra patalpos viduje ir šalčio tilteliai tūrėtų būti minimalūs. Be to taip sutaupiau kokį 1000Lt.

Viso buvo beveik 20m2 langų, su juostomis ir montavimu išėjo 10679.39Lt Bendras visų langų šilumis laidumas 0.76 bet dar planuoju užklijuoti aplink rėmus neoporo kiek galima daugiau iš išorės ir iš vidaus, taigi galiausiai tūrėtų būti kokie 0.7.

Geneo MD plus rėmas

Šiltas stiklo paketas

Šiltas stiklo paketas

Šiltas stiklo paketas

Didysis langas

Saudal langų juostos

Remas ant-polistirolo

Langu dydis

Langu deklaracijos

Patarimai galvojantiems apie šiltus langus

• balti langai yra šiltesni nei tamsūs. Jiems keliami mažesni statiniai reikalavimai, kadangi jie taip nesikraipo nuo saulės, į juos dedama mažiau metalo. Be to galima pagaminti didesnių matmenų langus be perskyrimų. Mano atveju vitrininis langas 2.85×1.8m pasak Rehau atstovų negelėtų būti rudos spalvos, t.y. gamintojas netūrėtų prisiimti garantijos tokiam gaminiui.
• Kuo lange mažiau rėmų ir perskyrimų, tuo lango šiluminės savybės yra geresnės. Labai geras “energetiškai efektyvių“ langų rėmų pavyzdys, ir kaip nereikėtų daryti čia kaikuriuose Energetiškai efektyviuose Bajorų kalvų būstuose kur šiuo metu ir gyvenu:)
• Visada dėkite tik šiltus (plastikinius) rėmelius, jų kaina visai nedidelė.

Vidinis Vandentiekis

2013-11-02 – pradėtas montuoti vandentiekis.

Po to, kai buvo sudėti du sluoksniai po 10cm polistirolo atėjo laikas montuoti vidinį vandentiekį. Pradžioje pasidariau vandens ir šildymo sistemos projektą kurį padarė TECE. Kai žinojau kiek ir kokių medžiagų reikia išsiunčiau kelioms firmoms tiek dėl TECE tiek dėl kitų gamintojų kainų palyginimui. Deja bet TECE grindinio šildymo vamzdis dėl neaiškių priežasčių yra labai brangus ir smarkiai išpučia sąmatą, dėl to nusprendžiau rinktis kitą gamintoją ir gavau susimokėti už projektą. Geriausią variantą kainos, kokybės ir laiko atžvilgiu pasiūlė Onninen. Vandentiekiui pasirinkau Uponor firmos vamzdžius, tiesa Kauniečiai buvo pasiūle TECE vandens vamzdžius už geresnę kainą, bet aš neturėjau tiek laiko laukti. Tiesa, nuo pradinio projekto, dar daug ką išmetėm, pvz. nepirkau spintelės kolektoriui, kampų fiksatorių, kraštinės kompensacinės juostos kuri mano atveju nereikalinga nes sienos iš ICF, elektronikos ir termostatų, kampinės jungties kuri man nereikalinga. Taip sąmata sumažėjo keliais tūkstančiais ir gavau viską ko man reikia pradžiai, o ko trūks vėliau nusipirksiu. Onninen parduotuvėje viską derinom gerą pusdienį, aš norėjau viską pasiimti tą pačią dieną, kad galėčiau padirbėti per Lapkričio 1. Ten vyrai išmano ką daro, atsakė į visus mano klausimus, likau labai patenkintas.

Ps. šalia Onninen, einant savanoriu pr. nuo miesto pusės yra tokia kavinė “Savo Noru“ kur už 10lt galima skaniai persivalgyti. Dabar stengiuosi į Onninen važiuoti per pietus, kad galėčiau skaniai ir pigiai pavalgyti 🙂

Kai jau turėjau visas reikiamas medžiagas, beliko jas visas sumontuoti pagal projektą. O taip atrodė visos detalės be vamzdžių:

Iš pradžių teko nusibraižyti vidines sienas ir pasižymėti kur eis vamzdžiai. Tam, kad nereikėtų gremžti polistirolo susikonstravau karštos vielos aparatą polistirolui pjaustyti. Tiesa pats pjaustymo aparatas jau buvo sukonstruotas seniau kaimyno, patobulinau “Antgalį“. Iš nutrūkusių Nichromo vielos pjaustant polistirolą grindimas sukonstravau tokią lenktą kilpą ant fibrocementinės lentutės atraižos. Pasidariau kelias tokias kilpas skirtingų dydžių vanzdžiams nuo 16/18/20mm. Taip labai gražiai išsipjaudavo polistirolas, vienintelis trūkumas tik, kad šiek tiek trūko galios, nes pabraukus greičiau viela nulinkdavo, kadangi būdavo nepakankamai karšta ir neišpjaudavo pakankamai giliai, dėlto greitis buvo ~1m/min.

Visi sujungimai

Karštos vielos aparatas

Darbas su daugiasluoksniais vamzdžiai yra lengvas ir smagus. Sujungimai užsispaudžia akumuliatoriniu aparatu kurį paskolino Onninen, tesiog pridedi, paspaudi mygtuką ir aparatas viską padaro 🙂

1. Užmaunam alkūnę taip, kad matytūsi vamzdis per skylutę

2. Pridedam reples ir paspaudžiam mygtuką

3. Done, alkūnė užpresuota, pašalinam sulūžusį kontrolinį žiedą.

4. Užsukam testavimo akles.

Persidengimas

Vamzdžių polistirole papildomai nešiltinau, nes apvalkalo šilumos laidumo koeficientas yra toks pat kaip polistirolo – 0,036 todėl nėra jokios prasmės papildomai šiltinti. Vamzdžiai bus bus po 10cm iš viršaus ir 20cm polistirolo iš apačios. Apšiltinau tik tas vietas kur kertasi vamzdžiai ir visus šalto, šilto vamzdžiuos kurie eina vertikaliai (išlindę iš po grindų).

Kai visi vamzdžiai buvo sudėti ir užsuktos visos aklės, užpildžiau vamzdžius vandeniu, išsinuomotu vandentiekio sistemos patikrinimo įrenginiu patikrinau ar tikrai niekur neleidžia sukeldamas slėgį iki 10bar. Deja viena jungtis nušovė dėl to, kad jos nebuvau visai užspaudęs. Taigi Uponor jungtis atlaiko ~6bar slėgį net neužspaudus!!! Įsitikinus, kad tikrai niekas niekur neleidžia, buvo užklotas paskutinis 10cm polistirolo sluoksnis.

Rekomenduoju įrankių nuomą sinc.lt, pas juos pasiėmus įrankį punkte prie Medžio centro, galima gražinti kitame punkte Ukmergės g. Taip pat užaklinant vamzdžio padavimo galus (kur sukasi geležinės aklės) būtinai reikia dėti pakūlų arba teflono juostos nes vien tik pro guminę aklės tarpinę leidžia.

Lauko durys

2013-10-07 užsakėm duris. Rinkomės iš Viljandi, CAL ir lietuviškų “Dorvila“. Iš pradžių buvau domejausi Estiškomis Viljandi durimi, buvau užklausęs dėl Viljandi durų su papildoma tarpine bei lietuviškų šiltesnių durų pas “Dorvilą“, bet nei kaina nei terminai 6-8sav. visiškai netenkino. Apžiūrėjus Viljandi duris, kyla klausimas iš kur ten tas deklaruojamas U=0.77 šiltumas ir šiaip ne kokį įspūdį paliko nes buvo baisus modelis ekspozicijoje. Ačiū UAB Good Service Solution, kurių langų nepasirinkome, bet kurie rekomendavo CAL duris. Kai nuvažiavau į Durų galeriją ir pamačiau kaip atrodo CAL Thule 90mm praktiškai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio ir visos kitos iki tol matytos durys visiškai nublanko prieš jas… Aišku mano antroji pusė neliko labai sužavėta, kadangi kaina dvigubai didesnė nei Viljandi o deklaruojamas šilumos laidumas didesnis. Bet vieną gražų šeštadienį nuvažiavome kartu dar kartą apžiūrėti Viljandi, šį kartą Medžio centre, ten buvo gražus baltas modelis ir tikrai durys gražiai atrodo, tik jausmas toks, lyg tai būtų vidinės durys, sunku pavadinti jas lauko durim. Po to nuvažiavom dar kartą į Durų galeriją, apžiūrėjom “Thule“ ir nebeliko klausimų ką pasirinkti. Dar vienas įdomus niuansas tai, kad Viljandi garantinis reikalauja, kad virš durų būtinai būtų stogelis, CAL tokio reikalavimo nėra. Kalbėjau su vienu žmogeliu kuris buvo Suvalkuose CAL gamykloje, sake mediena taip apdirbta, kad nors ir į laivą montuok 🙂 Be to CAL yra dviejų kamerų paketu ir šiltu rėmeliu, o Viljandi “default“vienos kameros ir  paprastu aliarminio rėmeliu. Ilgai rinkomės tarp kelių CAL modelių ir galiausiai pasirinkom 78mm Zyndram. Visada galvojom, kad mūsų durys bus be stiklo, kad būtų šilčiau šiltam namui bet tas stikliukas labai pagyvina vaizdą, be to ir nuostoliai per jį nėra dideli, stiklas refleksinis (iš lauko pusės diena nieko nesimato) su 2 kamerų paketu, 2 tarpinėms. Tikiuosi, kad diena tambūre lemputės degti nereikės…Taip pat užsakėm su trijų fiksacijų spyna, kuri turi du platėjančius kabliukus viršuje ir apačioj ir labai gerai pritraukia duris. Užsakymo terminas iki 3 savaičių. Lauko durų  palyginimas:

	Viljandi standartinės	Viljandi 2 tarpinės	Viljandi kietmdžio	CAL 78mm	Dorvila custom	CAL 90
U aklina	0.77	0.77	0.77	0.97	0.5	0.71
U su stiklu	1	1	1	1.1	–	–
Stiklas	1 kamera	1 kamera	1 kamera	2 kameros, P4, refleksinis	–	3 kameros, P4, refleksinis
tarpinės	1	2	1	2	2	3
varčia	62mm	62mm	62mm	78mm	10mm	90mm
medžiaga	Dažyta HDF	Dažyta HDF	Kietmedžio feniera	Pušis	Dažyta HDF	Pušis
izoliacija	Polistirolas	Polistirolas	Polistirolas	Neoporas	PIR	Neoporas
Pagaminimas	0	6-8sav	6-8sav	2sav.	6-8sav	2sav.
kaina	1200	2560	2750	2900	3370	3700

Viljandi Blogas pvz

Viljandi baltos durys, geras pavyzdys

CAL Thule 90mm kaina

CAL Thule 90mm

CAL Thule 90mm, 3 tarpinės

CAL Thule 90mm, 3 tarpinės

CAL Thule 90mm, 3 fiksacijų spyna

CAL Thule 90mm, 3 fiksacijų spyna

CAL durų spalvų pasirinkimas

CAL Thule apšiltinimas

Dorvilos šiltos durys už 5000Lt

Dorvilos šiltos durys

Viljandi akcija seniuose

CAL Zyndram durys

2013-11-08 buvo sumontuotos lauko durys. Montavimas 100Lt su atvežimu, paprastas ir greitas. Kol kas jokių juostų nedėjau, planuoju aplink rėmą kiek išeis užleisti neoporu iš vidaus ir iš išorės. Nuotrauka labai baisiai išėjo, reikės perdaryti prie progos be visų šiukšlių 🙂

CAL Zyndram 78mm

Pažymėta vieta durims, pragręžta skersai, kad durys būtų kuo labiau į lauką, iki betono 10cm

CAL Zyndram atitikties deklaracija

CAL Zyndram dvi kameros ir šiltas rėmelis

2013’ieji

Laimingų 2014 metų!

Blin kaip greitai bėga metai ir atrodo taip lėtai vyksta statybos, nors kai pasižiūri buvo visai nemažai nuveikta šiais metais, vaizdelis tiek pas mus tiek mūsų kaime pasikeitė kardinaliai, be to buvo daug pasikeitimų ir asmeniniame gyvenime, pasikeitė darbas, aplankiau US, tapau išmanus, persikraustėm į kitą butą, antrą kartą tapau dėde. 2013 statybų sezonas prasidėjo vėlai, tik birželio vidury. Šiais metais buvo pajungtas vanduo į namą, dviese su draugu iškėlėm sienas, buvo sumontuotos santvaros, uždengtas stogas, apkalti frontonai, padaryta vidaus kanalizacija, grindinis šildymas, vidaus vandentiekis, išbetonuotos grindys, sudėti langai ir durys, pajungta signalizacija. Tiesa labai norėjom bet nebespėjom nutinkuoti išorinių sienų, tai bus pirmas darbas kai tik temperatūra pakils ausčiau 10°C.

Šis blogas per 2013 metus buvo peržiūrėtas apie 110000 kartų kai tuo tarpu pernai tuo pačiu mentu  buvo tik 22000 peržiūros o tai yra penkis kartus daugiau nei pernai 🙂

Prieš ir po 2013 sezonas

2013/06/11

2013/11/27

Keli kadrai prisimenant 2013

2013 vasaris

2013 vasaris

2013 kovas

2013 balandis

2013 gegužė

2013 Jersey City svajonių namas 🙂

2013 birželis

2013 birželis

2013 birželis

2013 birželis

2013 birželis

2013 liepa

2013 liepa

2013 liepa

2013 rugpjūtis

2013 rugpjūtis

2013 rugpjūtis

2013 rugpjūtis

2013 rugsėjis

2013 rugsėjis

2013 rugsėjis

2013 spalis

2013 gruodis

2013 gruodis

2013 gruodis iOS7 jailbroken

Grindų šiltinimas

2013-10-30 –  atkeliavo polistirolas, UAB, ŠILPUTA, 34m³, EPS100, λ-0,036, 10x100x100. Deja kad ir kaip nenorėjau, bet teko pirkti vėl UAB Šilputa polistirolą, kodėl skaitykit toliau. Viskas tilpo į vieną sunkvežimiuką taip, kad vietos praktiškai nebūtų galima nei vieno lapo įkišti. Kadangi pas mane nebuvo nei durų nei langų, kaimynas priglaudė pasaugoti polistirolą pas save garaže. Taip atrodė visas polistirolas iškrautas iš sunkvežimio kurį paskui sunešiau į garažą.

Toliau klojau plėvelę ir pradėjom dėti pirmas dvi eiles polistirolo. Darbas einasi gana greitai kai nereikia apipjaustinėti aplink vamzdžius. Polistirolą pjausčiau kaimyno sukonstruotu savadarbiu karštos vielos aparatu kuris eina per visus kaimynus 🙂 su juo buvo labai patogu pjaustyti skyles vamzdžiams, kadangi viela įtempta vertikaliai.  Lapus dėdavau kad persidengtų siūlės tiek šonuose tiek antrame sluoksnyje. Siūles užpurkšdavau putomis, jeigu kai kur gruntas ar polistirolo lapas būdavo nelygų, papildavau truputi smėliuko, kad lygiai pasidėtų ir nejudėtų vaikštant.

Visgi polistirolo lapai nėra visiškai lygūs o kas liūdniausia praktiškai visi yra 2-3mm ar netgi daugiau mažesni. Jau rašiau apie Šilputos neoporo neatitikimus anksčiau čia. Nemaloniai nustebau, kai pamatavau vėl dėl įdomumo, nes kažkaip per dideli tarpai pradėjo gautis kai 12m sudedi. Padariau keletą fotkių atsitiktinai pakliuvusių lapų (nerinkau specialiai)  ir akivaizdžiai matosi neatitikimai. Vis nerandu laiko pasidomėti kokie yra galimi nukrypimai ir ar tai yra normalu. Metras ne iš pigiųjų, firma rimta su ilga istorija, lyg ir tiksliai turėtų rodyti… spręskit patys:

Šilputa polistirolas nukrypimai

Šilputa polistirolas nukrypimai

Šilputa polistirolas nukrypimai

http://www.komelonusa.com

Šilputa polistirolas nukrypimai

 

Grunto lyginimas ir tankinimas

2013-10-26/27 savaitgali buvo išlygintas ir sutrombuotas gruntas. Šeštadieni kartu su kaimynu išsinuomavom 100kg vibro plokštę kurią dviese vos pakėlėm, atrodo 100kg nedaug bet kai reikia įgrūsti į bagažinę tai yra ką veikti. Tiesa dar vėliau ir trečias kaimynas pasinaudojo ir susitrombavo sau garažą, pasidalinom išlaidas draugiškai taigi su nuoma ir kuru gavosi po 40Lt. Rekomenduoju sinc.lt, patiko kaip dirba darbuotojai Verkių g. be to galima grąžinti įrankius ir kitame Ukmergės g. skyriuje. 

Visą laiką jaudinausi, kad bus per mažai grunto ir teks prinešti, bet kaip pasirodė reikėjo dar ir nemažai išnešti. Viduje gruntas buvo supiltas ir gerai sulaistytas vandeniu jau pernai, prastovėjęs per visą žiemą o namo viduryje jis visai nejudintas ir toje vietoje gruntas visai nesusitrombavo.

Prieš pradedant lyginti reikėjo apsispręsti kiek šiltinti grindis bei pasiskaičiuoti aukščius. Nusprendžiau šiltinti 30cm polistirolu, varža butų apie R=8.5. Lyginant su sienomis (R=9) ir tiek keik planuoju šiltinti stogą (R=13) atrodo lyg ir mažoka, bet įvertinus tai, jog aplink visą namą iki 1,2m gilyje yra apšiltinti juostiniai pamatai kurių varža R=7.2 tai turėčiau lyg ir nesušalti ir išlaikyti proporcijas 🙂

Kai jau žinojau koks bus aukštis, aplink visą perimetrą atsižymėjau ten kur bus betoninių grindų viršus, tai buvo mano pagrindinis orientyras. Lyginimui naudojau du “makaronus“ kurie liko nuo stogo, ant kurių dar prisukau GK U profilius, kad geriau slystų. Tuos du makaronus pasistatydavau lygiai su gulsčiuku ir braukdavau nelygumus su lenta iš pradžių aplink visas sienas ir galiausiai viduriuką. Tai užtruko gerą deiną ir dar puse – velniškai neįdomus darbas negailestingas  nugarai, keliams ir kojoms, visą dieną praklupinėjus vakare jausmas toks kaip po geros treniruotės kojoms 🙂

Nulinių grindų brėžinys

Quigo nivelyras, nulinis grindų lygis

Grunto lyginimas

išlygintas gruntas grindims

  Patarimai darantiems savarankiškai:

1. stenkitės, kad grunte kurį lyginsite nebūtų akmenų nes jie labai trukdo lyginimui.
2. pasirūpinkit kelių apsaugomis
3. prieš vibruojant palaistykit gruntą vandeniu.

Vidaus kanalizacija

Taip ilgai nerašiau ir tiek daug prisikaupė, bet vis tiek noriu viską sudėti chronologiškai.  Dabar jau net nepamenu nei kada pradėjau nei kada baigiau vidaus kanalizaciją pagal nuotraukas 2013-10-15/26. Vidaus nuotekų projektą pasibraižiau pats, kuris šiek tiek keitėsi eigoje be to dar nusprendėm įsirengti dušą tai atsirado papildomas taškas. Didžiąja dalį vamzdžių turėjau susipirkęs jau praeitais metais per akcijas. Dėl vamzdžiu kažkaip daug negalvojau nes pagrinde yra du gamintojai LT rinkoje Wavin ir PipeLife, pasirinkom Waviną nesukdami sau galvos nes ir kaina ir kokybė labai panašios. Kaip tiesti kanalizoką ir kokių klaidų nedaryti turbūt neminėsiu nes ir taip pilnas internetas patarimų. Tik vat vieną klaidą padariau, kad kasiau visus vamzdžius  be laiptelio, t.y. jeigu vamzdis ateina per pamatą 90cm tai jis tolygiai aukštėja 2% į visus taškus, taip prisiviriau darbo 3 kartus daugiau nors kaimynai sako kad taip yra daug geriau.

Keli patarimai tiems kas klosit patys:

1. susidėkit vamzdžius iš anksto, nes kitaip galima nugrybauti kasant.
2. saugokit movas nuo purvo, nes po to bus labai sunku numauti. Geriausia prieš dedant išimti tarpines ir pasimatuoti vamzdžius sunėrus be tarpinių.
3. kad žinotumėt ar vamzdis tikrai neišsinėrė galima užpurkšti sujungimą dažais. (nesuprantu kodėl vamzdžių gamintojai nenaudoja tam jokio žymėjimo… bent jau tie vamzdžiai kurių nereikia pajauti matytusi…)

Pridedu kelis kadrus. Paskutinai du kadrai kaip atrodo Wavin nuotekų vamzdžiai eksploatacijos metu. Kaip matome neidealus variantas įrenginėjant pusrūsyje, bet kadangi jie pas mane pūpsos ~90cm gilyje tai nedidelis nuotėkis tikrai neturėtų oro gadinti 🙂

Vidaus nuotekų planas

Gulsčiukas su 2% nuolydžiu

Wavin kanalizacijos vamzdžiai

Kanalizacijos išėjimas per pamatą

Kanalizacijos išėjimas per pamatą

Wavin nuotekų vamzdis

Wavin nuotekų vamzdis

Tarp sienos ir stogo

2013-10-14 užsandarinti tarpai tarp sienų ir stogo.

Pagaliau užbaigtas skylės šiltinimas tarp sienų ir stogo. Ot nedėkingas darbas buvo, prasikeikiau juodai ir pažaidžiau du savaitgalius ir 4 dienas po darbo iki 23h. Džiaugiuosi užbaigęs šį etapą ir kad galiu imtis kitų darbų. Tiesa, dvi savaites dar pražaidžiau su Šilputa dėl 20cm nefrezuoto neoporo, taip jie man jo ir nesugebėjo parūpinti, nors žadėjo, žadėjo… Buvau jau praradęs viltį nes skambinau tikrai daug kam. Man reikėjo nedaug – 2m3 (aišku po to dar pritrūkau 1,5m3 nes blogai įvertinau frontonų aukštį) ir niekas negalėjo man pasiūlyti nes labai jau neinama prekė kaip pasirodo… Ir vėl mane išgelbėjo Kaunas ir jo Šilas 🙂 didžiausi jų produkcijos platintojai Vilniuje yra Vėjuva. Susiskambinau ir jau po kelių dienų mano neoporas guli parduotuvėje prie Jėruzalės IKI. Buvo gera proga išbandyti CityBee autobusiuką, deja tilpo ne visas krovinys ir likusią dalį atsigabenau su savo darbiniu liūtuku 206 į kurį be problemų telpa du 1x1x0,2 lapai arba 0,4m3 ir dar vietos lieka 🙂

Ačių dievui santvaros kas 1,2m o ne kas 0,6m nes būčiau turbūt iki naujų metų klijavęs…

Tarp neoporo ir plėvelės palikau 1-2cm tarpą ventiliacijai. dar planuoju uždengti viršų kokia plėvele, nes įstrižai pjoviau su pjūklų ir liko atviros granulės. Visus kitus kampus pjausčiau kaimyno sukonstruotu įkaitintos vielos pjaustymo aparatu 🙂
ps. Kauno šilo neoporas pasirodė stipresnis, ne taip trupą kampai ir matmenys idealiai atitinka, nors vienas lapas pakliuvo išlinkės per vidurį apie 0,8cm, prieš tai neoporą pirkau iš Šilputos ir visi išmatavimai buvo -2mm -3mm… daugiau iš ten pirksiu tik, kai neliks kito pasirinkimo.

Stogas baigtas

2013-10-10 buvo uždėtos paskutinės lentutės Prima Plank apie kurias bus atskiras postas, ant frontonų ir ištaisytas brokas kur buvo kreivai prikalti pakalimai. Rytoj ryte važiuoju pažiūrėti dienos šviesoje kaip atrodo. Lentutės liko visos baltos nuo pjovimo, jų niekas taip ir nenuvalė, tikiuosi rudeniniai lietūs ir vejas padarys savo darbą 🙂 Be to kitais metais lentučių laukia dar vienas sluoksnis dažų. Karnyzų kol kas nekalėm, kad nemaišytų nes dar šiais metais norim nutinkuoti sienas kai atkeliaus langai, tada turbūt pats pasibaigsiu žiema arba pavasari.

Užsakyti langai

2013-10-07 užsakyti langai

1. Gaminių konstrukcija ir atidarymas – pagal užsakovo eskizus.
2. Profilių sistema: REHAU GENEO MD + (6 kam., su termomoduliais)
3. Profilių spalva: balta
4. Stiklinimas:
   L1: 4GN1.0-20Ar-4-20Ar-4GN1.0 TGI
   L2: 4NrG-20Ar-4-20Ar4NRG TGI
   L2.2: 4GN1.0-20Ar-4-20Ar-4GN1.0 TGI
   BD3: 4NrG-20Ar-4-20Ar4NRG TGI
   L4: 6NrG-18Ar-4-18Ar-6NRG TGI
   L5: 4GN1.0-20Ar-4-20Ar-4GN1.0 TGI
5. Užraktai: ROTO FRANK AG – NT.

bendras Uw = 0.828

Lentutes

2013-09-18 atvežė lenteles, tą pačią diena nupirkau dažu ir vakare po darbo pradėjom dažyti. Aš nudažiau gal tik pusė lestutės, parodžiau Astai kaip reikia dažyti ir sekančias 72 lentutes atidaviau į moters rankas 🙂 Lentutės pirkom iš Kauno www.namofasadas.lt kadangi užsakėm 55m2 (72vnt.) tai atvežimas nekainavo, stogdengiai padėjo iškrauti. Lentutės Prima Plank Malazijietiškos 🙂 montavim instrukcija montavimas labai paprastas. Planuojam jomis apkalti visą stogą ir frontonus. 

Lentutės gruntuotos, dėl to reikia mažiau dažų.
Pirmą vakarą po darbo buvo nudažytos 6 lentutės. Gavosi labai gražiai, kažin ar čia dėl to, kad brangūs dažai ar kad pačios lentutės gražios? Dar kaip tik pašnekėjom dėl keturkojų svečių kurie mėgsta pas mus apsilankyti statybose, ypač kaimynų biglis kuris labai dažnai pabėga iš namų ir ateina pažiūrėti kaip man sekasi 🙂 Na ir ką, ryte ateinu ir matau tokį vaizdą. Gerai, kad dažai buvo jau išdžiuvę 🙂

Dažus pirkome kaip rekomendavo pardavėjas ZAR – amerikoniški velniškai brangūs už bankę 3,43L + 1L ir teptuką sumokėjau 250Lt su nuolaida. Negalėjau patikėti, kad taip brangiai gali kainuoti dažai… Spalvą derinom prie čerpių, labiausiai tiko Mahogany 889 (raudonmedis). Dar rinkomės iš Ceresit Visage CT 721 bet jų kaina ta pati, be to negalėjau pamatyti spalvos gyvai. Ps. Perkant iš atstovų Kaune ir pigiau ir greičiau nei Vilniuje 🙂 Dažai kaip dažai, nieko ypatingo, akriliniai, vandens pagrindo kaip guašas, kitą kartą gal pirkčiau pigesnius, vis tiek ant betono laikys tikrai ilgiau nei ant medžio, na bet jeigu tikėti reklama, tai mažiausiai 15m galvos sukti nereikės.

1m2 kaina su dažai ir teptuku išėjo apie 37Lt. 🙂 dažų dar liko apei 1L reikės dar kitais metais užtepti antrą sluoksnį, nes daug kur nusibraižė ir nusipjovė, bet kvadratas neturėtų viršyti 40Lt.

Vainikėlis

Šiandien didi diena, stogdengiai prisiminė, kad reikia iškelti vainiką! Tai šiandien 2013-09-18 atvažiavęs po daro radau jau vieną stogo kraštą uždengta čerpėmis + vainikas.  Gal kas žinot kokį butelį pagal tradicijas reikia pirkti ar dar gal ką užkasti? 🙂

Santvaros

Kadangi pas mus nėra jokių atraminių sienų o tarpatramis 9m mūsų konstruktorius pasiūlė rinktis santvaras. Iki to laiko nežinojau ką tas žodis reiškia apskritai 🙂 bet pasidomėjus, pasirodo, kad netgi vienas mano draugas iš tokių santvarų labai panašų karkasinį namą uždengė betoninėmis čerpėmis. Mūsų stogo konstrukcija yra truputi neįprasta, nes atstumai tarp santvarų yra ne kas 0,6m o kas 1,2m taip yra nes:

1. tokį patį stogą darėsi draugas
2. mažesni šiluminiai nuostoliai per medines konstrukcijas
3. mažiau reikės pjaustyti šilumos izoliaciją (vatą galima dengti vyniojant rulonais)
4. mažesnė kaina (pigiau yra daryti mažiau tvirtesnių santvarų negu dvigubai daugiau silpnesnių)

Santvarų +/-:

+ gaminys tvirtas, patikimas ir sertifikuotas iš kalibruotos medienos
+ neskečia sienų į šonus kaip gegnės
+ nereikia papildomų atramų
+ greitas sumontavimas
– didelė kaina
– nėra vietos palėpei

Stogo konstrukcijai pasirinkome MiTek plokštelėmis sukabintas santvaras kurias suprojektavo ir pagamino Primtela. santvaras dar gamina “Statybų lyga“ ir braliukai Latviai “Woodcon“ taip pat galima užsakyti tik projektą ir susikalti santvaras pačiam 🙂

Viskas bus taip, kaip suprojektuotą išskyrus frontonus, jie bus karkasiniai.

3D

Primtelos programa 3D peržiūrai

Stogo planas

Santvarų brėžinys

Skersinis pjūvis – santvaros nepažeidžia polistirolo

2013-09-02 

Šiandien uždėjo santvaras. Ryte atvažiavau prieš 9 jau buvo sukėlę visas santvaras ant viršaus o popietų kaimynas atsiuntė nuotrauką jau su pastatytomis santvarom. Vakare nuvažiavau pažiūrėti kaip atrodo ir atrodo viskas gerai:

Čerpės

Buvome jau seniai nusprendę, kad stogo danga bus čerpės. Apie šiferį ar bituminę dangą net kalbos ir ilgų diskusijų nebuvo, dar svarstėm ilgai dėl skardos, bet po kelių apsilankymų parodose, sudėjus visus pliusus ir minusus, medžiagų ir dengimo kainą pasirinkome čerpes. Mums labai patiko Monier Zanda Protector/Polar čerpė ir praktiškai kitko net neieškojome kol nepradėjome siuntinėti užklausų ir negavome keraminių čerpių pasiūlymo. Iš pradžių gavome Čekiškų Tondach Samba 11 pasiūlymą kurio kaina buvo praktiškai tokia pati kaip ir Zanda protector. Tada dar išsiuntinėjome kelias užklausas dėl Samba 11 ir radome dar keliais tūkstančiais pigiau. Vėl sudėjome +/- ir pasirinkom klasikines keramines čerpes. Geriausią kainą pasiūlė X firma apie kurią parašysiu vėliau. Iš vadybininko akcento jaučiu, kad jie gerai sutaria su Tondach atstovybe Lenkijoje iš kur ir buvo užsakinėjamos čerpės mūsų stogui, dėl to ir kaina geriausia :). Dar girdėjau, kad Tondach taiko geros kainos strategiją norėdama įsilieti į Lietuvos rinką, be to duoda 33 metų garantiją kuri padengia net remonto kaštus. Pasirinkome tamsiai rudos spalvos, jos jau atvežtos ir laukia sandėlyje kol bus uždėta stogo plėvelė.

Transportas  – įdomiausias dalykas statybose. Iš pradžių galvoju, kad čerpes iškrausiu objekte bet kai pradėjus ieškoti Bobcat krautuvo paaiškėjo kad arba reikia užsakyti nemažiau kaip 3h arba rezervuoti tiksliai prieš 2 dienas arba neturi šakių arba nuomoja tik mėnesiui arba dirba tik iki 17h arba nenorės dirbti po pietų arba jau išnuomotas visam mėnesiui arba nežino ar baigs darbą objekte, na žodžiu beviltiškas variantas nes kada fūra tiksliai  atvažiuos galėjau sužinoti tik tą pačią dieną o mokėti po 90Lt/val ir laukti fūros nesinorėjo. Ačiū dievui puikusis vadybininkas pasiūlė palaikyti čerpes sandėlyje o aš susiradau “Fiskarą“ kuris atveš ir užkraus čerpes tiesiai ant stogo už 250Lt – du šūviai vienu metu! 🙂

Samba 11 Engoba hnědá

Renkamės langus

Pagrindiniai parametrai renkantis langus, langų stiklus ir langų stiklų paketus:

Uf (frame) – Lango rėmo šilumos perdavimo koeficientas W/m2K

Ug (glazing) – Stiklo paketo  šilumos perdavimo koeficientas W/m2K

Uw (window)  – Lango su rėmu šilumos perdavimo koeficientas W/m2K

g – stiklo paketo saulės faktorius %

daugiau apie bendrą lango šilumos perdavimo koeficientą galima pasiskaityti čia

Langų profiliai

Kol kas renkamės tarp REHAU GENEO MD +, REHAU  GENEO PHZ, FAUGA Energy passiv ir  GEALAN IQ9000. Žinoma GENO PHZ yra nepralenkiamas lyderis, bet mano atveju yra 2000Lt brangesnis o paskaičiavus šilumos nuostolius PHPP tarp Uf – 0,79 ir 0,85 yra tik 100 KWh arba 50 Lt skirtumas per metus o tai reiškia jog tokia investicija atsipirks per 2000/50= 40 metų! Pamatęs tokius skaičiaus dabar rimtai susimasčiau ar tikrai norim dėti pačius šilčiausius ir brangiausius profilius.

Veka Alphaline – niekaip nerandu informacijos apie profilio šilumines savybes, net gamintojo puslapi nėra padorios informacijos, toks jausmas, kad produktas tam kas fizikos nesimokė ir tam kas renkasi profilius pagal užrašą “šiltas langas“.  Žodžiu man tokie gamintojai pasitikėjimo nekelia ir net nėra noro tokio produkto įsigyti…

Geno PHZ –  Uf 0,79 W/m²K vienas iš nedaugelio sertifikuotų produktų pasyviam namui. Galima rasti visą informaciją apie šilumines savybes reikalingiems skaičiavimams. Vat tik neradau koks yra min-max. stiklo paketas šiam profiliui.

Geno MD – Uf 0,98 W/m²K 

Geno MD plus- Uf 0,86 W/m²K kol kas geriausias kainos ir fizikinių savybių pasirinkimas.

Fauga Energy Passiv – Uf 0,95 W/m²K 

Kol kas skaičiuojam ir renkmės…

Langų stiklų paketai

Nors daugelis renkasi gerus rėmus, bet iš tikrųjų esminis dalykas renkantis langus yra pasirinkti šiltą stiklo paketą. Kadangi stiklas užima labai daug lango ploto ir tai yra didžiausias namo plotas turintis santykinai žemiausią šiluminę varžą pataupius čianais, galima išleisti laaaabai daug šilumos vėjais ir tai vėl labai gerai parodo skaičiavimai.

Labia gera lentelė renkantis stiklų paketus kurią radau skpstiklas.lt

g – saulės energijos laidumo faktorius yra dar vienas labai svarbus parametras renkantis sitklų paketą. Kuo daugiau saulės energijos praleidžia stiklas – tuo daugiau energijos sutaupoma žiemą ir tai yra drastiški skaičiai įpač jei langai yra pietinėje pusėje. Dėl tos priežasties pietinėje pusėje planuojame dėti paketus kurie yra truputi šaltesni Ug – 0,6 bet bendras saulės energijos laidumas yra didžiausias g – 62% tai galima pasiekti naudojant ClimaGuard nrG/nrG T selektyvinius stiklų paketus. Šiaurinėje pusėje, kur g parametras nėra toks svarbus dėsim šiltesnius paketus.

Rėmelis

Dar labai svarbus dalykas renkantis stiklo paketus yra rėmelis tarp stiklų. Palyginimui galima rasti kaip skiriasi metaliniai ir kombinuoti rėmeliai čia TGI 

Montavimas

užmačiau Raitūzo bloge komentarą apie poliservis.lt taigi nuvažiavau pakalbėti dėl montavimo, nes nežinojau kaip daryti su lango apačia.  lango rėmą norim išnešti į lauką dėl dviejų priežasčių:
1. taip šilčiau nes ne taip šąla betonas
2. turėsime didesnę palangę ant kurios bus galima ne tik kaktusus auginti bet ir atsisėsti arba daugiau kaktusų pasodinti 🙂

Sprendimas pasirodo labai paprastas, tik brangokas, nes viena reguliuojama tvirtinimo detalė kainuoja apie 13Lt o jų reikės kokių 90. Pasirodo jeigu būtų angos neapšiltintos, būtų lengvesnis priėjimas, galima būtų prasisukti daug pigiau. Arba galima naudoti pigesnį, nereguliuojamą variantą su pragręžimu, bet pvz. Fauga langus atveža suklijuotus rėmuose fabrike ir rėmo pergręžti neišeis.

This slideshow requires JavaScript.

O taip atrodo mūsų angokraščiai:

Skrėma siūlo statyti langą ant polistirolinio profilio. Atpjovė man gabaliuką, tik pavyzdys yra iš minkštesnio EPS. Užsitepa silikonas ir statosi rėmas be palanginio profilio, taip gaunasi super šiltas sprendimas, tik per kokius 8cm sumažėja langas jeigo to nebuvo numatyta.

2013-09-17 vakare po darbo dar pabraižiau savo variantą langą statant ant ekskrudinio polistirolo. Toks variantas būtų kokiais 300% pigesnis nei aukščiau aprašytas ir kokiais 600% negu vokiškas iš Poliservis, kurio deja neužsakinėja mažiau nei 20m o man reikia 12m. Reikės dar su montuotojas peršnekėti, bet kol kas aš nieko blogo nematau tokiam mazge:

Sienos baigtos

ICF blokelių sienos

Pagaliau mūro darbai baigti, prasidėjo stogo darbai. Buvau taip užsiėmęs, kad net nebuvo kada prisėsti parašyti +reikėjo susirasti ir persikraustyti į naują butą. Sienos pakilo per gerą mėnesį iki sąramų iš kurių buvau 3 sav. atostogose ir kokios 3 laisvos dienos +savaitgaliai ir po darbo 3-4val kasdien! Dėliojau blokelius praktiškai vienas, pildavom dviese. Kai prasidėjo sąramos (paskutinės 2 eilės) užtruko irgi gerą mėnesį, bet dirbau praktiškai vienas, tik didžiąja dalį betono užpylėm dviese. Šiek tiek prifotkinau kaip kas buvo, atnaujinsiu blogą vėliau, dabar reikia skubėti paruošti langų angas ir užsakinėti langus bei duris.

Perdangos šiltinimo planas

Kol už lango gūdi žiema ir siaučia gripai, kurie neaplenkė ir manęs šį kartą ir paguldė vienai dienai į lovą o dabar nuo manęs jau peršoko ir pas antrą pusę, su apsisnargliavusia nosimi planuojam kaip apšiltinti stogo perdangą…

Pradžioje truputis fizikos

Bene pats svarbiausias kriterijus  renkantis šiltino medžiagas yra šilumos laidumo koeficientas žymimas  λ –lamda(W/m·K). Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacija.  Paprastai kuo didesnis medžiagos tankis – tuo mažesnis λ. Žinant  λ galima apskaičiuoti U ir R.

Šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo tankio

R ir U faktorius – priklauso nuo medžiagos storio ir dar daug visokių faktorių, bet trumpai tariant:

R – šiluminė varža (pasipriešinimas) nusako kaip gerai pastato elementas nepraleidžia šilumos . R yra temperatūrų skirtumo santykis tarp izoliatoriaus ir šilumos srauto perėjusį per jį. R dažniausiai naudojamas apibubinti  pastato konstrukcijoms (sienoms, stogui, grindims). R matuojamas  m²·K/W

U –  ir yra bendras šilumos perdavimo koeficientas nusakantis kaip “gerai“ pastato elementas praleidžia šilumą. Jis nusako šilumos perdavimo santykį per pastato konstrukcijos plota prie standartinių sąlygų (24 °C, 50% drėgnumas, be oro cirkuliacijos). U yra atvirkščias R ir matuojamas SI sistemos vienetais W/(m²K) ir dažniausiai naudojamas apibubinti langų termoizoliacijos reikšmę.

 

kur k – šiluminis laidumas, L – storis.

tarkim žinome U=0.5 tai R=1/0.5=2 arba jeigu žinom R=2 tai U=1/2=0.5 🙂

Kaip paskaičiuoti varžą žinant šilumos laidumo koeficientą ir storį? Arba kokio reikia storio norint gauti norimą varžą? 

labai paprastai:

R = d/λ 

kur d-storis.

tarkim polistirolo EPS70 λ – 0,040W/m·K, ir jo storis – 10cm. Taigi R = 0.1m/0.032  = 2.5 m²·K/W.
Tik reikia nepamiršti kad yra dar daug kitų faktorių bendrą šiluminę varža, todėl tokie skaičiavimai yra preliminarus.

pvz. žemiau pateikta lentelė parodo tipinio europietiško namo šilumos praradimus kai išorinių sienų plotas yra 100m² žiemos metu, kai temperatūra lauke -12 °C o viduje +21 °C. Daugiau info čia.

U-reikšmė  (W/m²K )	R-reikšmė(m²·K/W)	šilumos nuostoliai(W)	Metiniai nuostoliai kWh/(m²a)	Metinės 100m² Išlaidos* jei šildoma elektra 50ct/KWh
1,00	1,00	3300	78	3.900 Lt
0,80	1,25	2640	62	3.100 Lt
0,60	1,67	1980	47	2.350 Lt
0,40	2,50	1320	31	1.550 Lt
0,20	5,00	660	16	800 Lt
0,15	6,67	495	12	600 Lt
0,10	10,00	330	8	400 Lt

 

*lentelė parodo tik šilumos nuostolius per sieną, o ne tiek kiek reikėtų mokėti už šildymą. 

Dar vienas labai svarbus dalykas – apskaičiuoti vieno m² kainos ir varžos santykį. Kuo šitas skaičius yra mažesnis – tuo pigiau kainuoja apšiltinti sieną

X = 1 m² kiana/R

pvz. Norim turėti R=7. Šiltinant PIR kurio kubo kian 900Lt reikėtų ~16cm storio ir 1 m² kaina būtų 158Lt. Šiltinant Neoporu, kurio kubo kaina 211Lt reikėtų ~23cm storio ir 1 m² kurio kaina būtų 50Lt.

X1 = 158Lt/7 = 22.5Ltm2/7R

X2 = 50Lt/7 =  7.2Ltm2/7R

Taigi 22.5/7.2 = 3.1 karto brangiau šiltinti PIR nei Neoporu tokio pat šiltumo sieną, bet PIR būtų23/16=1.4 (7cm) karto plonesnė izoliacija nei Neoporas.

Perdangos šiltinimo planas

Pirma mintis buvo daryti kuo didesnius tarus tarp santvarų ir šiltinti apačią PIR su foliją, po to neoporas į tarpus, ir ant viršaus – vata:

Stogo perdangos sumuštinis

Viskas atrodo lyg ir puiku, kol nesužinojau kiek kainuoja PIR  su folija ir nepaskaičiavau keik kainuotų tokio sumuštinuko šiltinimo medžiagos:

Sumuštinias	PIR	NEO	Paroc eXtra
kaina 1m3	900,00	211,00	107,00
storis m	0,03	0,20	0,20
Plotas	114,66	123,16	130,34
Turis	3,91	25,78	26,07
1m2 kiana	30,69	44,17	21,40
Lamda	0,022	0,033	0,036
R	1,364	6,061	5,556
1R/Lt	22,508	7,288	3,852
kaina viso	3519,18	5439,73	2789,28
		Kaina	11748,19

Kaina nedžiugina, todėl pradėjau ieškoti kitų medžiagų. Pasidomėjus paaiškėjo, jog kaina tiesiogiai priklauso nuo medžiagos storio – kuo plonesnės medžiagos reikia tokiai pačiai šilumos varžai gauti, tuo ta medžiaga yra brangesnė  Arba kuo mažesnis λ – tuo didesnė kaina. Ir vis praktiškaip kaip susitarę… sd

	kaina 1m3	λ
Vata	107	0,036
Neoporas 70	215	0,032
EPS 70	160	0,04
PIR	900	0,22

Taigi įdomiausias dalykas gaunasi su EPS. Nors polistirolas nėra pats šilčiausias (jo reikia daugiau nei vatos) jo kaina yra aukštesnė.  Gražiausiai atrodo išsišokėlis PIR, bet jo kaina irgi jau arti skalės ribų 🙂 aiškiai atitrūkusi nuo kitų.

Kuo blogai vata???

iki šiol, vata nelabai domėjausi, bet perskaitęs porą straipsnių nieko blogo apie ją neradau. Įstrigo tik tai, kad stiklo vata labiau tinka į tarpus stogui negu akmens vata. Be to stiklo vata yra “žalia“ nes gaminama iš stiklo atliekų, o akmens vata yra šiek tiek brangesnė (čia įtariu dėl to jog “natūrali“ medžiaga). Taigi išsirinkau kandidatus ir apskaičiavau kokios storio reikėtų vatos norint gauti R=12 ir kiek tai kainuotų:

	Isover KT40	Isover KT37	Paroc eXtra Plus	Paroc WAS	Paroc eXtra
storis	0,48	0,444	0,408	0,396	0,432
kaina	4854,90	5787,10	8295,88	11510,06	6024,84

ir iš grafiko, vel labai gerai matosi kainos tiesioginė priklausomybė nuo izoliacijos storio. Kiana tiesiog eksponentiškai šoka sulig kiekvienu centimetru:

Įdomu ar yra kažkoks skirtumas šilumos nuostoliams vatos 40cm ar 50cm… ?

Dabar reikia išspręsti problemą kaip pakeisti PIR, kas laikys vatą tarp 1,2m santvarų ir kaip už sandarinti perdangą….

Šiandien atradau įdomų dalyką apie Finnfoam:

sako nereikalinga papildoma vėjo ir garų izoliacija, be to tvirtai Finnfoam izoliacijai nereikalingi mediniai skersiniai. Pvz. 1 kiubas FK-300 1250x600x30 kainuoja 381Lt iš viemo kubo išeitų padengti 1/0.03= 33.33 kvm ir 1kvm. kaina išeina tik 11,43 🙂 kai tuo tarpu PIR mažiausiai pavyko rasti už 29.85. Taigi gaminys tikrai atrodo konkurencingas ir vertas dėmesio. Ps. dabar pedagoginį tokiu pačiu pamatą juosia, tai pačiupinėjus, tikrai kietas daiktas atrodo.

Vata vs PIR

2012’ieji

Šiais metais buvo gauti reikiami leidimai, pastatytas laikinas garažas/sandėliukas, pastatytas šiltas pamatas, įvesta elektra ir vanduo. Buvo daug ko išmokta, pasimokyta, sužinota ir gerai pasportuota.

Elektros skaitiklio pajungimas

2012-11-21 Elektra yra! 

Šiandien didi diena, Lesto nustebino, vos vakar pasirašiau sutartį, o jau šiandien per pietus skambina elektrikas ir klausia kuris kabelis? Po darbo nuvažiavau pasižiūrėti ar tikrai yra elektra – yra 🙂 Nustebino tai, kad skaitiklis 10 metų senumo su dešimčia tūkstančių prasuktų kilovatvalandžių. Tikėjausi, kad  bus naujas, skaitmeninis… Na bet manau jis dėl savo amžiaus greičiau suktis nepradės 🙂

This slideshow requires JavaScript.

Vandens vamzdžio tiesimas

2012-11-17/18 Per šeštadieni su kaimynais išsikasėm ir pasiklojom vamzdžius ~180cm gylije. Man gavosi tiksliai tiek kiek ir paskaičiavau – 85m. Darbo buvo daugiau nei tikėjomės, griuvo tranšėjos, vamzdžiai nesivyniojo, privargom kol sukišom 3 vamzdžius į gofrą ir t.t. Vandens vamzdį naudojau Pipelife d32mm PE100 PN12,5 S 2,4mm. Kur PE nusako plastmasės tipą (PE100 naujesni ir tvirtesni, PE80 senesni ir silpnesni), PN nusako max. slėgį barais. S yra sienelės storis, nepatarčiau imti plonesnių, nes ir taip neatrodo labai tvirti, na nebent jei bus dedama į gofrą, tada jokio skirtumo.

Geriamo vandens vamzdžio tranšėja

Geriamo vandens vamzdžio tranšėja

Geriamo vandens vamzdžio tranšėja

Geriamo vandens vamzdžio tranšėja

Vandens gręžinio šulinėlis

Vandens gręžinio šulinėlis

Vandens įvadas į namą

Taigi per šeštadienį iškasėm ir paklojom vamzdžius o Sekmadieni kas liko užkasėm. Kadangi klojom į vieną tranšėją po kelis vamzdžius su kaimynais (kam pakeliui) išlaidas pasidalinom. Mums gavosi apie 460Lt.

Išvados

• Vamzdį reikia išsivynioti ir pasiruošti iki tol kol atvyks ekskavatorius, kad nekapsėtų litai jam stovint be darbo.
• Klojant į gofrą nereikia rūpintis dėl pagrindo vamzdžiui, taip truputi greičiau ir patogiau, nereikia lipti į tranšėja ir bijoti kad neužgriūtų.
• Jei griūna žemes, reikia kuo greičiau kloti vamzdį. Kuo ilgiau stovi, tuo didesnė tikimybė kad užgrius.

Elektra – namo įvado pajungimas (popierizmas)

Kad būtų pajungta elektra kai jau stovi įvadinė spinta reikia praeiti popierizmo kelius ir sumokėti duokles:

1. Pastatyti paskirstymo dėžutę  su rozetėmis ir saugikliais (geriausia iš karto toje vietoje kur bus kai stovės namas).
2. Nutiesti kabelį nuo įvadinės spintos (šalia kelio) iki pastato paskirstymo dėžutės.
3. Atlikti kabelio gyslų varžų matavimus ir gauti varžų matavimo protokolą.
4. Nueiti į Valstybinę energetikos inspekciją su atspausdintu pavedimo išrašu ir parodyti šiuos popiergalius:
   • varžų matavimo protokolą
   • Lesto išduotas technines sąlynas
   • paskirstymo dėžutės schemą
5. VEI išrašo popieriuką, kad galima jungtis (iki 5d. berods, bet man padarė per 15min. )
6. Su VEI pažyma keliaujam į Lesto ir prašom parengti sutartį (per 5d. laukiu 2 savaites jau)
7. Pasirašoma sutartis, pajungiamas skaitiklis ir elektra (~5d. )

kiek viskas kainavo yra parašyta čia
Kaip atrodo visi popieriukai:

Vandens Gręžinys

2012-10-15 buvo išgręžtas 63m. gręžinys, visą naktį pumpavo vandenį 9m3/h siurbliu, kaip ryte paaiškėjo, vandens užteks mažiausiai šešiems kaimynams. 🙂

Vandens gręžinio gręžimas

Elektra – kabelio klojimas

Kabelis CYKY-J 5x10m2 penkių gyslų su PVC izoliacija ir apvalkalu. Gali būti klojamas lauke, žemėje, sausose, drėgnose ir šlapiose patalpose, tiesiogiai į betoną, kabeliniuose kanaluose ir vamzdžiuose. Atsparus UV spindulių poveikiui. NYY-J su žaliu-geltonu laidu, NYY-O be. CYKYlo – plokščias. Kabeliai būna: monolitinis – gyslos vientiso vario tokios kaip pas mane, lankstūs – gysla supinta iš daug mažų gyslelių, bet tokio kabelio kana yra žymiai didesnė. Gyslos skirtos 3 fazėms 1 nuliui ir 1 įžeminimo laidui. Jeigu daromas įžeminimas šalia namo (to reikia kai kabelis viršija 30m berods) tada galima naudoti pigesnį 4 gyslų kabelį. Man gavosi viso 28m todėl įžeminimas ateina nuo įvadinės spintos per 5-tają gyslą.

Kabelis paklotas min. 80cm gylije, šiaip STR yra 70cm ar net mažiau, svarbiausia kad nepažeisti bekasinėjant. Kadangi jį galima kloti žemėje be jokių papildomų apsaugų, nedėjau į jokią gofrą, be to ir elektrikas patarė be reikalo neišlaidauti. Šalia kabelio pratiesiau gofrą papildomiems laidams (internetui, varteliams, apšvietimui) kad vėliau nereikėtų kasti. Klojant kabelį pagal taisykles priklauso patiesti įspėjamąja juostą 30cm nuo žemės paviršiaus, kad netyčia kasant nebūtų “bamt ir nera tėčio“ kaip per reklamą. Tam tikslui panaudojau STOP juostą kurią turėjau iš ankščiau. Kabelis įvade turi būti pratemptas iki pat viršaus kad užtektų pajungti skaitliuką.

keletas fotkių:

Lauko jėgos kabelis CYKY-J 5x10m2

Kabelis 80cm gylije

Elektros kabelio tranšėja

Kabelis įvadinėje spintoje

Gofra virš virš kabelio

Kabelio įėjimas į namą

Įspėjamoji juosta

Pamato užpylimas smėliu

Įvadinė spinta

Įžeminimo kuolas

Įžeminimas pajungtas

Tranšėja užkasta

Pamato užpylimas

Rostverkas padarytas, liko dar veinas svarbus darbas – apdengti membrana “koriu“ ir iš vidaus ir iš išorės užpilti griovius.

kodėl membrana? Ogi todėl kad gruntinio vandens pas mane nėra net 6m gilyje o polistirolą kažkaip reikia apsaugoti nuo grunto, visgi lietus, šaltis, pašalas dar kokia šaknis, sliekas ar koks kurmis 🙂 Dar hidroizoliacine mastika užtepiau tik blokelių siūles, na vis tiek blogiau nebus.

Membraną  pirkau iš Suenukų kai buvo 30% akcija daugumai prekių. Membraną paėmiau Gutta® 2m pločio nors realiai būtų užtekę ir 1,5m bet deja buvo tik 1m arba 2m pločio 😦 Na vistiek geriau daugiau negu per mažai, kai išsilygins sklypas nupjausiu kiek nebereikės o dabar tegul tarnauja kaip papildoma apsauga.

Pradėjus montuoti iš karto ima noras keiktis, jau ko nemėgstu ir ko labiausiai nemoku, tai visokių plėvelių gražiai apdengti, beveik tas pats kaip paklodės lyginimas… Nesilaiko ta membrana gražiai nors tu ką, todėl nurūkau į parduotuve ieškoti termokaiščių į polistirolą, neturėjau nei noro, nei elektros, nei perforatoriaus gręžti į betoną per 15cm neoporo ir naudoti klasikinius kaiščius, buvau girdėjęs apie visiškai plastmasinius sraigtus į polistirolą:

Elektra

2012-09-18 atvažiavęs pamačiau pastatytas įvadines el. dėžutes. Statančios firmos darbuotojo paprašiau, kad iškastų man tranšėją kabeliui. Kitą rytą 18m buvo iškasta per 15min.

Dar kitą dieną sukalė įžeminimo strypus (5 ar 6 strypus po 1,5m) šalia įvadinės dėžutės pagal visus reikalavimus ir tuos mistinius 10 omų (nežinia kaip skaičiuojamus su spec. įranga). Kadangi iki mano vidaus paskirstymo dėžutės yra mažiau nei 30m tai įžeminimas pasiduos per penktąjį, žaliąjį kabelio laida nuo įvadinės dėžutės ir dėl įžeminimo daugiau galvos sukti nereikės.

kol kas elektrai išleista:
127,27Lt – kaimynui už projektą ir Topo nuotraukos galiojimo pratęsimą  (vienas projektas ir viena topkė ant 11 kaimų)
1616,21 – Lesto už prijungimą 15kW, ~100m nuo transfarmatorinės
40lt – tranšėjos kasimas
20lt – 25m, 50mm gofra
40lt –  pskirstymo dėžutė
20lt – automatai
10lt – laidai sujungimams
420lt – CYKY 5x10mm2, 28m kabelis
Viso 2293,48

Papildyta 2012-10-05

84,70 varžų mataviams ir VEI už lapuką 56Lt

ICF rostverkas

Kelios foto iš rosteverko statybų.

2012/08/19-26

ICF pamatai

Pamtų pado liejimas ir paruošimas

2012-08-01 Šiandien pagaliau išliejom padą… Ištikro turėjom lieti vakar, bet užsakytas betonvežis neatvažiavo, tai darėme šiandien nuo pat ryto. Betoną, kaip ir visi kiti kaimynai užsakinėjau iš Avižienių betono mazgo. Kadangi ėmiau daugiau nei kelis kubus betono 1m3 C20/25 kainavo 200Lt +450Lt už betono siurblį ir 100Lt už papildomą betono atvežimą. Betono siurblys paveža tik 7m3 o man matematiškai betono reikėjo ~8,6 m3, suapvalinau iki 9m3 ir dėl viso pikto užsakiau 9,5m3 tai tas ~0,5m3 ir liko, kuris buvo sėkmingai panaudotas įvažiavimui į sandėliuką/garažą. Taigi viso sumokėjau 2450Lt už betoną. Tiesa, pinigus reikia sumokėti iš anksto. Procesas toks – susitinki prie IKI paduodi pinigus, pasakai kada ir kur reikia atsisveikini ir lauki, prieš važiuojant dar paskambina. Kadangi jau keli kaimynai iš ten pirko tai pasitikėjau ir jokio popieriuko užsakinėdamas nepaėmiau, sąskaitą veliau išrašė.

Darbo jėga – savos rankos ir kojos + pražystami/draugai. Buvau susitaręs su vienu ne kartą betonavusiu draugu, bet jis turėjo kitų reikalų tą dieną, todėl likau su ištikimu draugu, kuris kaip ir aš ne ką težinojo (na tik aišku aš visus Youtube filmukus apie pado liejimą 10 kartų peržiūrėjau :)). Buvo neramu, kad gali trūkti darbo jėgos, bet šalia dirbantis statybininkas sako – kaimynas juk vienas išsiliejo… tiesa ne padą bet pamatų blokelius užsipylė.

Įrankiai – vibratorių buvau pasiskolinęs iš šalia dirbančių statybininkų už alaus dėžę, bet jis buvo nežmoniškai didelis ir sunkus, todėl pasiskolinau iš betoną atvežusios įmonės, kuris buvo daug lengvesnis, bet vis tiek velniškai sunkus. Ne veltui betonuotojai turi vibratoriaus nešiotojo etatą… Labai pravertė 15cm pločio lenta kurią išsipjoviau 5cm ilgesnę nei klojinys. Su ja labai gerai lyginti betoną, visai taip kaip Youtube :). Glaistyklę ir kelnę pasiskolinau iš švogerio.

Procesas – draugas laiko siurblio šlangą, aš vibruoju. Tada trumpam stabdom siurblį, aš imu lentą ir lyginu, žiūru kur trūksta, draugas paduoda su lopeta. Šiaip pilnai susitvarkėm ir dviese, bet trečias tikrai būtų nepamaišęs. Po to kai apėjom visą ratą, uždėjom iš anksto atmatuotą virtuvę ir pagal ją aš dar praėjau su kelne, visur palyginau, draugas su glaistykle. Viską uždengėm salafanu nuo pernykčio šiltnamio 🙂

Klaida – kai viską išlyginom, vietomis betonas buvo pradžiuvęs todėl prieš uždengiant praliejau su laistytuvu. Pasekmė – šiurkštus paviršius: išsiplovė smulkūs akmenukai ir liko grubus paviršius 😦 po to tik perskaičiau, kad laistyti reikia po 5val…  na bet čia tik estetinis trūkumas kuris bus paslėptas giliai po žeme.

Klaida 2 – Mindaugai, sorry, tik nusisukau, žiūriu vairuotojas jau pila paplovas iš siurblio į tavo sklypą…

This slideshow requires JavaScript.

Klojinių (apalupkės) montavimas

Apalupkė (klojinys) :
Aukštis: 0.3m
Plotis ilgosios kraštinės, siena kur remsis stogas: 0.7m
Plotis trumposios kraštinės, siena kur nesirems stogas: 0.6m
Bendras perimetro ilgis: 46.6m
Gylis: 1.3m nuo žemės paviršiaus iki pado apačios
Tūris: 8.6 m3

Apalupkės montavimas – prasidėjo nuo svarstymo iš ko ją daryti Mediena. Kai jau beveik buvo viskas nulyginta, išsitiesiau virvutes reikamam aukštyje (vandens gulsčiuko pagalba) ir pagal jas pradėjau kalti kuolus ir prie jų prisukti medvaržčiais lektas. Pasirinkau medvaržčius todėl, kad po to būtų galima juos atsukti ir dar kur nors panaudoti lentas, be to kalant išsidaužo kuolai ir nėbėra tokio tvirtumo, medvaržčiai dar gerai tuo, kad pritraukia lentas. Ten kur lentos susijungia, prisukau dar vieną lentą iš išorinės pusės. Visi kuoliukai panaudoti iš atraižų kurias pirkau iš lentpjuvės už 10Lt maždaug 2,5cmx5. Kuolai sukalti kas  0,5-1,5m atstumu, žodžiu kur paspyrus lenta drebėdavo, ten kaldavau kuolą. Toje pusėje kur buvo status gruntas

Pamatų tranšėjos kasimas

2012-07-06 penktadieni grįžau po 6sav. komandiruotės UK iš nuolat lyjančio ir apsiniaukusio Hario Poterio miestelio į tikrą Lietuvišką vasarą. Tą pačia diena nuvažiavau prie žaliųjų ežerų, bandžiau panardyti, bet ausis nežmoniškai skaudėjo po skrydžio, tai ištraukiau tik nutrūkusį tvisteri. Vakare atsigaivinau alučiu Gedimino pr. ir dar spėjau pašvęsti Mindaugines.

2012-07-09 pirmadienis prasideda savaitė atostogų. Bandau skambinti geodezininkui, kad pažymėtų namo kampus, sako šiandien niekaip…

2012-07-10 antradienis susitariau, kad vakare nužymės kampus. 19val. susitinkam, nuvažiuojam, 20min. darbo, 1h. diskusijų, kadangi bendradarbio klasiokas, 130Lt, atsisveikinam. Toliau žymim kur reikia kasti: kalam du kuolus 3m nuo būsimos duobės, kad nekliūtų ekskavatoriui, per tuos du kuolus kalam pagalį horizontaliai. Kiekvienam namo kampe po du tokius horizontalius kuolus ant kurių įgręžtas medvaržtis ir ištempta virvutė, ten kur kertasi virvutės reiškęs yra namo kampas.

GPS taip pat rodo aukštį, todėl galima pasitikslinti nužymėti, nulinę altitudę (grindų lygį) pagal projektą. Pažymėjus vieną aukštį toliau galima matuoti su vandens gulsčiuku kitus kampus. Va šitokį ir turim, Lenkiškas – nusiperki ir pasigaili, bet tai ką jau darysi, matuoja su kelių mm paklaida.

Vandens gulsčiukas

2012-07-11 trečiadienis užsiknisau su žymėjimu, todėl kėliausi gal 4 ryto ir važiavau baigti darbų, nes ekskavatorius užsakytas ir atvažiuoja nuo 8 ryto.

Tikslas – iškasti tranšėją pamatui ~1,15m gylio, paliekant 15cm nukasimui rankomis, viso 1,3m iki nejudinto gunto.

Procesas – ekskavatoriui pažymėjau tranšėjos kraštą ir jis pagal virvutę sau kasa. Tam kad ekskavatorininkas nenugrybautų, aš pasidariau

Sklypo lyginimas

Šiandien lygino sklypą. Ir truputį atkasė namo vietą. Kadangi pamatų klausimas dar ginčų, diskusijų ir skaičiavimų lygyje, daugiau kažką kasti nebuvo prasmės.

O su pamatais situacija tokia, kad užsakėme konstruktoriaus suprojektuoti juostinius pamatus iš ICF su padu, o paskaičiavus tokių pamatų kainą paaiškėjo, kad plokštuminiai pamatai ne ką daugiau kainuotų, o jau turėtume grindis ir pan. Taigi klausimas atviras…

Mediena klojiniams (apalupkei)

Kadangi planuoju daryti klojinius pamatams, reikėjo nuspręsti iš ko juos daryti. Pirma šovusi mintis buvo paprasčiausios senos geros lentos, bet po to pamačiau, kad žmonės daro ir iš OSB. Apskambinau skelbimus, radau 18mm OSB už 17Lt/m2, tai perkant 30m2 išeina 510Lt. Pagalvojau, kad kažkaip daug, o paskui jo aš niekur nepanaudosiu o dar be to vis tiek reikės lentų. Tad pradėjau domėtis kainomis, taigi šiuo metu 2012 geguže medienos kainos yra maždaug tokios: viengubo pjovimo ~200Lt/m3, dvigubo – nuo 520Lt/m3 impregnuotos ir džiovintos dvigubo pjovimo medienos kainos prasideda nuo 600Lt. Taigi paskaičiavau kiek man maždaug reikės medienos jeigu klojinių plotas yra 26m2. Žinant jog lentos storis yra 2.5cm tai imant bet kokį lentos ilgy ir plotį galima apskaičiuoti kubus. Man gavosi 0.54m3 taigi vieno kubo 26m2 tikrai per akis. Žinoma reikėtų dvigubo pjovimo lentų iš kurių būtų daromas rostverkas.
Vieną varą Važiuodamas per Bukiškį, po metalinio garažo statybų užsukau į lentpjovę, aišku ji nedirbo bet bent jau sužinojau firmos pavadinimą “Stolvika“. Kitą dieną susiskambinau su jais, bet telefonu, praktiškai neįmanoma nieko konkretaus sužinoti, na tiesa aš ir pats tiksliai nežinojau, todėl per pietų pertrauką užsukau pažiūrėti gyvai. Perėjus kelis kabinetus, pavyko rasti atsakingą žmogų už medieną, kadangi įmonė tuo pačiu užsiima ir transporto slaugomis, darbas verda. Pasakiau kad reikia pačių paprasčiausių dvigubo pjovimo lentų ir iš karto nuėjome pažiūrėti. Pirmosios buvo 13cm pločio, kitos 15.5cm x 2.5cm x 3.6m, kadangi rostverkas 30cm, tai man puikiai tiktų dvi sukaltos 15.5cm lentos, jų kaina 530Lt/m3. Taip pat vietoj pilna visokiausių atraižų tinkančių pakalimams, atvežimas 30Lt (tiesa vos pora min kelio ir be iškrovimo….).
Kitą dieną radau viena skelbimą kur pardavinėjo lentas už 520Lt/m3 bet atvežimas 100Lt o atraižų tuo metų neturėjo. Dar užsukau į medienos sandėlius Avižienuose, tenai kaina nuo 530+PVM.
Kitą dieną susitariau dėl 1m3 lentų ir atraižų. Nuvažiavau, kol laukėm sunkvežimio leido prisirinkti atraižų, sumečiau į krūvą, atvažiavo sunkvežimis, atėjo kokie 5 vyrai, sukrovė lentas ir atraižas (bus gal kokio 0.3m3), sumokėjau 530 už 1m3 lentų + 30 už atvežimą ir 10 už atraižas = 570Lt vairuotojas viską nuvežė prie sklypo ir kol jis krapštė  nosį aš išsikroviau lentas, užtrukau kokiu 20-30min. Tiesa, po to dar paruošti vietą ir viską gražiai sukrauti užtruko porą val.

Garažas

Šiandien buvo atvežtas metalinis garažas:

Metalinis Kibirkšties garažas-sandeliukas

Garažą vos ne vos radau už 900Lt bet būklė labai gera, praktiškai nesurudijes, su normaliom spynom. Per vieną pusdienį su kaimynu nuardėm stogą, o kitą dieną per 1val. baigėm ardyti sienas, ne vieno varžto nereikėjo pjauti. ačiū akumuliatoriniui gręžtuvui-suktuvui “Rebir AUM5N-18T-2“  kaip sakė kaimynas, be jo rankos būtų kaip pas Papajų 🙂
Didžiausia bėda pasirodo buvo susirasti transportą, problema ta, kad arba netelpa, nes aukštis 2.5m arba vairuotojas mužikas ir neįmanoma susitarti. Su vienu lyg ir sutarėm, kitą dieną paskambinu, sako nebeturiu mašinos… Tai paskutinę deiną radau kas galii pervežti išardytą metalinį garažą, turi nestandartinę didelę būdą (be krano) ilgis: 4.6, aukštis: 2.4, plotis 2.2. 40Lt/val. + 20Lt pakrovimas jei riekia. tel. 860383242 super vairuotojas! Tai mes per valanda ir pakrovėm ir nuvežėm ir iškrovėm.
Sunkiausias etapas prasidėjo kai reikėjo viską surinkti. Sienos ir santvaros pasistatė labai lengvai, pražaidėm pusdieni su durimis, venoje buvo nulūžęs rėmas, teko dėti profilį ir suveržti varžtais, pastatėm lygtais gerai, bet kai užsidėjo stogas, vėl nugrybavo durys, žodžiu jas reikia derinti pačioje pabaigoje. Dar vieną dieną praleidom dėdami stogo skardas, čia buvo daugiausiai vargo nes nevisos skylės atitiko, plokštės persidengia dviem lakštais, o kai kur net trim ir viskas susiveržia per vieną skylę, žodžiu keturios skylės turi atitikti, kad būtų galima įkišti varžtą. Paskutiniai lakštai buvo tokie kreivi kad nepavyko perkišti varžto, tad vėl į pagalbą atėjo gręžtuvas, pergręžėm naujas skyles ir viskas susidėjo 🙂

Garažą pasirinkau išardomą nes neišardomas pervežamas tik su spec. technika su kranu kuriam reikia visokių leidimų ir galų gale tai kainuoja apie 400Lt. Na bet jie yra pigesni, galima rasti ir už 600lt kaip tai padarė mano kitas kaimynas. Tiesa jam pasisekė surasti tikrą “Transporterį“ kuris sutiko rizikuoti pervežti garažą be jokių leidimų už 250Lt 🙂 Kitas dalykas yra, ką daryti kai garažo nebereikės, gerai jei pasiseks parduoti, o jeigu ne,vėl tenka samdyti ir mokėti kelis šimtus už išvežimą, su išardomu būtų daug paprasčiau.

ICF Pamatai vs Plokštumiai

Visgi nusprendėm daryti juostinius pamatus iš ICF kaip buvom ir suplanavę.

Pasirinkimą nulėmė šie veiksniai:

1. Plokštuminius daro kelios firmos LT už kosminius pinigus arba specialistai kurie nei karto nėra to dare bet irgi nepigia.

2. Plokštuminius daryti pačiam (nesamdant darbuotų) per daug sudėtinga ir pavojinga (daug darbo ir pinigų paruošiant gruntą, dug darbo dedant ir klijuojant polistirolą, vedžiojant vamzdžius ir t.t. ) nors galutinė kaina išeitų panaši, grindys nėra musų prioritetas (geriau stogas virš galvos negu grindys be stogo).

3. Šiluma. Nors daugelis sako kad plokštuminiai labai šilti aš su tuo nesutinku. Paimkim ir nukirskim ICF juostinius pamatus, gausime labai panašią forma į plokštuminius. Juostinių blogybė tik tai, kad apačioje betonas neapšiltintas, na bet jis yra 1.3m gilyje kur niekada* nebūna minusinės temperatūros. O darant plokštuminius, niekur nemačiu kad krašto apačia būtų apšiltinta daugiau nei 12cm (na bent jau statant iš ICF, karkasiniui namui gali būti ir 20cm) http://www.viking-house.ie/passive-house-foundations.html. Taip yra todėl, jog prie krašto reikia palikti gilesnį lovį laikančioms sienoms.

4. Taip pat plokštumio pado pagrinas turi vieną blogą dalyką – laikančių sienų pagrindas turi tiesioginį kontaktą su sienomis ir grindimis. O jei tai ICF sienos, visa šiluma nuo šildomų grindų keliauja į monolitinę sieną:

Plokštuminiai pamatai, švediška plokštė

Yra dar tokių, kur padukas atskirtas o grindys sujungtos armatūra. Na bet čia jau inžinerijos šedevras…

Plokštuminiai pamatai

4.  Juostinius galima puikiai apšiltinti ir pakankamai nesunkiai pasidaryti pačiam be didelės brigados ir technikos. Internete pilna pavyzdžių su nuotraukomis, filmukais ir netgi detaliais brėžiniais:

ICF pamatai

pagal tokius brėžinukus pasibraižiau maždaug ko aš norėčiau:

ICF pamatas su padu

ir viską atidaviau į konstruktoriaus rankas. Kuris pagal grunto tyrimų rezultatus apskaičiavo pločius aukščius ir apkrovas, galiausiai gavosi toks varijantas:

Juostiniai ICF pamatai

5. Poliniai atkrito dėl to jog labai sunku tinkamai apšiltinti, be to gruntas ne koks reikėtų giliai gręžti.