Reklama

Perdangos šiltinimas 12/2013


Sveiki laisvos Lietuvos gyventojai ir emigrantai,

nuo paskutinio aprašyto įvykio praėjo daugiau nei metai, o pats blogas atsilieka jau 2 metais nuo atliktų darbų. Visą tą laiką ko ne kasdien plušau ir tebeplušu prie darbų statant ir derinant visokius reikalus kurių tikrai netrūko, netrūksta ir dar galo nesimato :). Gal ir šio posto nebūtų jeigu nebūčiau kitam pasaulio krašte, nes visokių nebaigtų darbelių sąrašas dar labai ilgas. Bet visas vargas nenuėjo veltui nes nuo 2014/09/03 persikraustėm ir gyvenam savo namuose o nuo 2015/03/05 jau nebe dviese o tyres 🙂  O kad viskas eitų nuosekliai ir toliau rašysiu ir toliau chronologiškai.

Pamatymai apie perdangos šiltinimą

Taigi perdangos izoliacijai pasirinkau ne kaip tipinis lietuvis užčiūčiuotas Paroc reklamos ir paveiktas akmens vatos propaganda o stiklo vatą, dėl kelių priežasčių:

  • rulonai yra  1,2m pločio beveik idealiai tiko tarp santvarų kurios pas mane yra kas 1,2m
  • nebijo dulkių ir yra hidrofobiška
  • yra geresnių fizinių savybių nei akmens vata (nelūžta, atsistato suspaudus, yra lengvesnė)
  • bekvapė  (išpakavus kvepia cukraus vata 🙂 )
  • gaminama iš antrinių žaliavų (stiklo )
  • geresnė kaina

Dar labai rimtai galvojau apie polistirolą, bet pasikalbėjus su tuo, kas darė pasirodė, kad bus per daug vargo apeinant visas santvaras bei darant antrą sluoksnį. O be to polistirolui reikalingos putos ir ne bet kokios o tamprios, nes medis juda, deformuojasi ir gali atsirasti tarpai. Jau turėjau patirties purškiant tarpelius tarp blokelių ir žinau kokio kalno putų reikia norint viską patikimai užpurkšti. Čia dar keli pamąstymai pasirenkant šilumos izoliaciją perdangai.

Vata tarp santvarų dėjau 2 x 20cm Knauf Clasic 035 nes ji man labiausiai tiko dėl išmatavimų, be to joje nėra formaldehidų, mažiau dulka  bent jau taip deklaruoja  (negaliu patvirtinti nes neturiu su kuo palyginti) yra garsios firmos ir tikėtina, kad visa tai ką jie deklaruoja atitinką realybę. Tarp brūselių santvarų apačioje dėjau 5cm Unifit 035.

Žinoma prieš dedant ir netgi dar  prieš statant sienas jau buvau numatęs kaip tai turėtų būti, kad gautųsi vientisa šilumos izoliacija ir nebūtų šalčio tiltų tarp sienos ir stogo. Vienintelis blogas dalykas liko santvaros kurios išlenda į lauką. Labai džiaugiuosi, kad stogdengiams  pavyko uždėti stogą paliekant murlotus izoliaciniame sluoksnyje. O čia taip atrodo perdangos 3D planas:

Stogo planas

Stogas

Taigi bendras vatos sluoksnis gavosi 45cm o iš namo kraštų ten kur frontonai dėl techninių kliūčių gavosi po 50cm. Bendra varža nevertinant nuostolių per medinę konstrukcija yra ~12,8m²·K/W.

Darbų eiga

Iš pradžiu nusipirkau brūselių po santvaromis, žinoma niekur neradau džiovintos už protingą kainą ir per protingą terminą, todėl teko pirkti nevisai sausą pas ne visai protingus pardavėjus :). Dėl to aišku širdis nelabai džiaugėsi todėl kad ramiau miegočiau pasiskolinau drėgmės matuoklį iš draugo ir dėjau tik sausiausius brūselius. Kai buvo baigtas medinis karkasas prasidėjo vatos kišimas ir špagato tampymas. Iš pradžių uždėjau kraštus ties frontonais ir po truputi ėjau link vidurio iš abiejų pusių dedant iš karto du sluoksnius. Pirmas sluoksnis dėjosi labai lengvai, nes beveik nereikėjo pjaustyti, tik užkelti ir išlyginti ruloną, dėl jo gabaritų ir svorio buvo nelengva. Antrą sluoksnį dėjau skersai, kad persidengtų, bet ne po visą ruloną o max. iki 2m ilgio, nes dėl gabaritų sunku užkelti ir gražiai apkloti, be to buvo daug pjaustymo aplink santvaras. Keletas nuotraukų su komentarais:

Stogo/perdangos Garo plėvelė

Garo plėvelė buvo prikabinama taip: užklijuoji DUCT tape (armuotą lipni juosta) prišaudai kabėm prie brūselio, uždedi silikono, uždedi DUCT tape, uždedi metalizuotą juostą 🙂 Žodžiu buvo daug cackinimosi. Vėliau viskas buvo sutvirtinta papildomais brūseliaisi iš apačios.

Su murlotais buvo dar linksmiau, pavyko tik iš antro bandymo, teko perdaryti nes nepatiko pirmas variantas. Plėvelę prie murloto priklijavau specialiais klijais ir prišaudžiau kabėm, kad ji būtų įsitempus. Tada priklijavau papildomai 3-4cm polistirolo, kad murloto plokštuma sutaptų su siena. Viską gražiai užpurškaiu putomis ir nutepiau hidroizoliacija 3-4 kartus (čia dėl viso pikto, kad niekas neatšoktų). Tada viskas buvo gražiai užtinkuota ir uždažyta. Manau, kad mazgas gavosi tikrai šiltas ir patikimas.

 

Išvados

  1. Niekada neatiduočiau šio darbo darbininkams. Darbas toks nuobodus ir užknisantis, kad vos pats nepradėjau simuliuoti ir chaltūrinti, o ką jau kalbėti apie kažkokį darbininką, kuriam svarbu greičiau ir lengviau padaryti. Vata yra toks dalykas, kad užklosi ir nesimatys, nebent tik per šildymo sezoną su termovizoriu perėjus, niekaip nepatikrinsi… Jeigu pats nedirbčiau, tai rinkčiausi arba purškiamą vatą arba putas.
  2. Dar kartą pasitvirtino teorija, kad plokščias stogas yra praktiškiausias, greičiausias ir pigiausias variantas. Pvz. kaimynui panašaus ploto plokščią stogą uždengė per diena, aš vargau visą mėnesį, be to uždengė putplasčiu, kas yra daug patikimiau nei vata.
  3. Neįmanoma dirbti šiltuoju sezonu. Kadangi reikia apsirengti ir uždengti visą kūną nuo dulkių, net dirbant žiema yra baisai karšta.
  4. Vata tikrai dulka, labiausiai kenčia akys, akiniai rasoja nuo respiratoriaus.
  5. Kitą kartą iš apačios dėčiau OSB, dėl kelių priežasčių:
    1. būtų nebaisu vaikščioti ir dirbti viršuje, jei nuslystų koja, neišlytų kiaurai.
    2. Garo plėvelė patikimiau laikytųsi, ir manau būtų didesnis sandarumas.
Reklama

Stogas baigtas


2013-10-10 buvo uždėtos paskutinės lentutės Prima Plank apie kurias bus atskiras postas, ant frontonų ir ištaisytas brokas kur buvo kreivai prikalti pakalimai. Rytoj ryte važiuoju pažiūrėti dienos šviesoje kaip atrodo. Lentutės liko visos baltos nuo pjovimo, jų niekas taip ir nenuvalė, tikiuosi rudeniniai lietūs ir vejas padarys savo darbą 🙂 Be to kitais metais lentučių laukia dar vienas sluoksnis dažų. Karnyzų kol kas nekalėm, kad nemaišytų nes dar šiais metais norim nutinkuoti sienas kai atkeliaus langai, tada turbūt pats pasibaigsiu žiema arba pavasari.

Čerpinis stogas

Pakalimai prima plank

IMG_1127[1] IMG_1124[1]

Vainikėlis


Šiandien didi diena, stogdengiai prisiminė, kad reikia iškelti vainiką! Tai šiandien 2013-09-18 atvažiavęs po daro radau jau vieną stogo kraštą uždengta čerpėmis + vainikas.  Gal kas žinot kokį butelį pagal tradicijas reikia pirkti ar dar gal ką užkasti? 🙂

IMG_1059[1]

Santvaros


Kadangi pas mus nėra jokių atraminių sienų o tarpatramis 9m mūsų konstruktorius pasiūlė rinktis santvaras. Iki to laiko nežinojau ką tas žodis reiškia apskritai 🙂 bet pasidomėjus, pasirodo, kad netgi vienas mano draugas iš tokių santvarų labai panašų karkasinį namą uždengė betoninėmis čerpėmis. Mūsų stogo konstrukcija yra truputi neįprasta, nes atstumai tarp santvarų yra ne kas 0,6m o kas 1,2m taip yra nes:

  1. tokį patį stogą darėsi draugas
  2. mažesni šiluminiai nuostoliai per medines konstrukcijas
  3. mažiau reikės pjaustyti šilumos izoliaciją (vatą galima dengti vyniojant rulonais)
  4. mažesnė kaina (pigiau yra daryti mažiau tvirtesnių santvarų negu dvigubai daugiau silpnesnių)

Santvarų +/-:

+ gaminys tvirtas, patikimas ir sertifikuotas iš kalibruotos medienos
+ neskečia sienų į šonus kaip gegnės
+ nereikia papildomų atramų
+ greitas sumontavimas
– didelė kaina
– nėra vietos palėpei

Stogo konstrukcijai pasirinkome MiTek plokštelėmis sukabintas santvaras kurias suprojektavo ir pagamino Primtela. santvaras dar gamina “Statybų lyga“ ir braliukai Latviai “Woodcon“ taip pat galima užsakyti tik projektą ir susikalti santvaras pačiam 🙂

Viskas bus taip, kaip suprojektuotą išskyrus frontonus, jie bus karkasiniai.

2013-09-02 

Šiandien uždėjo santvaras. Ryte atvažiavau prieš 9 jau buvo sukėlę visas santvaras ant viršaus o popietų kaimynas atsiuntė nuotrauką jau su pastatytomis santvarom. Vakare nuvažiavau pažiūrėti kaip atrodo ir atrodo viskas gerai:

IMG_0913[1] IMG_0913[1]

Čerpės


Buvome jau seniai nusprendę, kad stogo danga bus čerpės. Apie šiferį ar bituminę dangą net kalbos ir ilgų diskusijų nebuvo, dar svarstėm ilgai dėl skardos, bet po kelių apsilankymų parodose, sudėjus visus pliusus ir minusus, medžiagų ir dengimo kainą pasirinkome čerpes. Mums labai patiko Monier Zanda Protector/Polar čerpė ir praktiškai kitko net neieškojome kol nepradėjome siuntinėti užklausų ir negavome keraminių čerpių pasiūlymo. Iš pradžių gavome Čekiškų Tondach Samba 11 pasiūlymą kurio kaina buvo praktiškai tokia pati kaip ir Zanda protector. Tada dar išsiuntinėjome kelias užklausas dėl Samba 11 ir radome dar keliais tūkstančiais pigiau. Vėl sudėjome +/- ir pasirinkom klasikines keramines čerpes. Geriausią kainą pasiūlė X firma apie kurią parašysiu vėliau. Iš vadybininko akcento jaučiu, kad jie gerai sutaria su Tondach atstovybe Lenkijoje iš kur ir buvo užsakinėjamos čerpės mūsų stogui, dėl to ir kaina geriausia :). Dar girdėjau, kad Tondach taiko geros kainos strategiją norėdama įsilieti į Lietuvos rinką, be to duoda 33 metų garantiją kuri padengia net remonto kaštus. Pasirinkome tamsiai rudos spalvos, jos jau atvežtos ir laukia sandėlyje kol bus uždėta stogo plėvelė.

Transportas  – įdomiausias dalykas statybose. Iš pradžių galvoju, kad čerpes iškrausiu objekte bet kai pradėjus ieškoti Bobcat krautuvo paaiškėjo kad arba reikia užsakyti nemažiau kaip 3h arba rezervuoti tiksliai prieš 2 dienas arba neturi šakių arba nuomoja tik mėnesiui arba dirba tik iki 17h arba nenorės dirbti po pietų arba jau išnuomotas visam mėnesiui arba nežino ar baigs darbą objekte, na žodžiu beviltiškas variantas nes kada fūra tiksliai  atvažiuos galėjau sužinoti tik tą pačią dieną o mokėti po 90Lt/val ir laukti fūros nesinorėjo. Ačiū dievui puikusis vadybininkas pasiūlė palaikyti čerpes sandėlyje o aš susiradau “Fiskarą“ kuris atveš ir užkraus čerpes tiesiai ant stogo už 250Lt – du šūviai vienu metu! 🙂

Samba 11 Engoba hnědá

Samba 11 Engoba hnědá

Perdangos šiltinimo planas


Kol už lango gūdi žiema ir siaučia gripai, kurie neaplenkė ir manęs šį kartą ir paguldė vienai dienai į lovą o dabar nuo manęs jau peršoko ir pas antrą pusę, su apsisnargliavusia nosimi planuojam kaip apšiltinti stogo perdangą…

Pradžioje truputis fizikos

Bene pats svarbiausias kriterijus  renkantis šiltino medžiagas yra šilumos laidumo koeficientas žymimas  λ –lamda(W/m·K). Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacija.  Paprastai kuo didesnis medžiagos tankis – tuo mažesnis λ. Žinant  λ galima apskaičiuoti U ir R.

Šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo tankio

Šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo tankio

R ir U faktorius – priklauso nuo medžiagos storio ir dar daug visokių faktorių, bet trumpai tariant:

R – šiluminė varža (pasipriešinimas) nusako kaip gerai pastato elementas nepraleidžia šilumos . R yra temperatūrų skirtumo santykis tarp izoliatoriaus ir šilumos srauto perėjusį per jį. R dažniausiai naudojamas apibubinti  pastato konstrukcijoms (sienoms, stogui, grindims). R matuojamas  m²·K/W

 R = \Delta T/\dot Q_A

U –  ir yra bendras šilumos perdavimo koeficientas nusakantis kaip “gerai“ pastato elementas praleidžia šilumą. Jis nusako šilumos perdavimo santykį per pastato konstrukcijos plota prie standartinių sąlygų (24 °C, 50% drėgnumas, be oro cirkuliacijos). U yra atvirkščias R ir matuojamas SI sistemos vienetais W/(m²K) ir dažniausiai naudojamas apibubinti langų termoizoliacijos reikšmę.

 U=\frac{1}{R}=\frac{\dot Q_A}{\Delta T}=\frac{k}{L}

kur k – šiluminis laidumas, L – storis.

tarkim žinome U=0.5 tai R=1/0.5=2 arba jeigu žinom R=2 tai U=1/2=0.5 🙂

Kaip paskaičiuoti varžą žinant šilumos laidumo koeficientą ir storį? Arba kokio reikia storio norint gauti norimą varžą? 

labai paprastai:

R = d/λ 

kur d-storis.

tarkim polistirolo EPS70 λ – 0,040W/m·K, ir jo storis – 10cm. Taigi R = 0.1m/0.032  = 2.5 m²·K/W.
Tik reikia nepamiršti kad yra dar daug kitų faktorių bendrą šiluminę varža, todėl tokie skaičiavimai yra preliminarus.

pvz. žemiau pateikta lentelė parodo tipinio europietiško namo šilumos praradimus kai išorinių sienų plotas yra 100m² žiemos metu, kai temperatūra lauke -12 °C o viduje +21 °C. Daugiau info čia.

U-reikšmė  (W/m²K ) R-reikšmė(m²·K/W) šilumos nuostoliai(W) Metiniai nuostoliai kWh/(m²a) Metinės 100m² Išlaidos* jei šildoma elektra 50ct/KWh
1,00 1,00 3300 78 3.900 Lt
0,80 1,25 2640 62 3.100 Lt
0,60 1,67 1980 47 2.350 Lt
0,40 2,50 1320 31 1.550 Lt
0,20 5,00 660 16 800 Lt
0,15 6,67 495 12 600 Lt
0,10 10,00 330 8 400 Lt

Šiluminiai nuuostoliai 

*lentelė parodo tik šilumos nuostolius per sieną, o ne tiek kiek reikėtų mokėti už šildymą. 

Dar vienas labai svarbus dalykas – apskaičiuoti vieno m² kainos ir varžos santykį. Kuo šitas skaičius yra mažesnis – tuo pigiau kainuoja apšiltinti sieną

X = 1 m² kiana/R

pvz. Norim turėti R=7. Šiltinant PIR kurio kubo kian 900Lt reikėtų ~16cm storio ir 1 m² kaina būtų 158Lt. Šiltinant Neoporu, kurio kubo kaina 211Lt reikėtų ~23cm storio ir 1 m² kurio kaina būtų 50Lt.

X1 = 158Lt/7 = 22.5Ltm2/7R

X2 = 50Lt/7 =  7.2Ltm2/7R

Taigi 22.5/7.2 = 3.1 karto brangiau šiltinti PIR nei Neoporu tokio pat šiltumo sieną, bet PIR būtų23/16=1.4 (7cm) karto plonesnė izoliacija nei Neoporas.

Perdangos šiltinimo planas

Pirma mintis buvo daryti kuo didesnius tarus tarp santvarų ir šiltinti apačią PIR su foliją, po to neoporas į tarpus, ir ant viršaus – vata:

Stogo perdangos sumuštinis

Stogo perdangos sumuštinis

Viskas atrodo lyg ir puiku, kol nesužinojau kiek kainuoja PIR  su folija ir nepaskaičiavau keik kainuotų tokio sumuštinuko šiltinimo medžiagos:

Sumuštinias PIR NEO Paroc eXtra
kaina 1m3 900,00 211,00 107,00
storis m 0,03 0,20 0,20
Plotas 114,66 123,16 130,34
Turis 3,91 25,78 26,07
1m2 kiana 30,69 44,17 21,40
Lamda 0,022 0,033 0,036
R 1,364 6,061 5,556
1R/Lt 22,508 7,288 3,852
kaina viso 3519,18 5439,73 2789,28
Kaina 11748,19

Kaina nedžiugina, todėl pradėjau ieškoti kitų medžiagų. Pasidomėjus paaiškėjo, jog kaina tiesiogiai priklauso nuo medžiagos storio – kuo plonesnės medžiagos reikia tokiai pačiai šilumos varžai gauti, tuo ta medžiaga yra brangesnė  Arba kuo mažesnis λ – tuo didesnė kaina. Ir vis praktiškaip kaip susitarę… sd

Storio priklausomybe PIR

  kaina 1m3 λ 
Vata 107 0,036
Neoporas 70 215 0,032
EPS 70 160 0,04
PIR 900 0,22

Taigi įdomiausias dalykas gaunasi su EPS. Nors polistirolas nėra pats šilčiausias (jo reikia daugiau nei vatos) jo kaina yra aukštesnė.  Gražiausiai atrodo išsišokėlis PIR, bet jo kaina irgi jau arti skalės ribų 🙂 aiškiai atitrūkusi nuo kitų.

Kuo blogai vata???

iki šiol, vata nelabai domėjausi, bet perskaitęs porą straipsnių nieko blogo apie ją neradau. Įstrigo tik tai, kad stiklo vata labiau tinka į tarpus stogui negu akmens vata. Be to stiklo vata yra “žalia“ nes gaminama iš stiklo atliekų, o akmens vata yra šiek tiek brangesnė (čia įtariu dėl to jog “natūrali“ medžiaga). Taigi išsirinkau kandidatus ir apskaičiavau kokios storio reikėtų vatos norint gauti R=12 ir kiek tai kainuotų:

Isover KT40 Isover KT37 Paroc eXtra Plus Paroc WAS Paroc eXtra
storis 0,48 0,444 0,408 0,396 0,432
kaina 4854,90 5787,10 8295,88 11510,06 6024,84

ir iš grafiko, vel labai gerai matosi kainos tiesioginė priklausomybė nuo izoliacijos storio. Kiana tiesiog eksponentiškai šoka sulig kiekvienu centimetru:

vatos kaina

Įdomu ar yra kažkoks skirtumas šilumos nuostoliams vatos 40cm ar 50cm… ?

Dabar reikia išspręsti problemą kaip pakeisti PIR, kas laikys vatą tarp 1,2m santvarų ir kaip už sandarinti perdangą….

Šiandien atradau įdomų dalyką apie Finnfoam:

Finnfoam

sako nereikalinga papildoma vėjo ir garų izoliacija, be to tvirtai Finnfoam izoliacijai nereikalingi mediniai skersiniai. Pvz. 1 kiubas FK-300 1250x600x30 kainuoja 381Lt iš viemo kubo išeitų padengti 1/0.03= 33.33 kvm ir 1kvm. kaina išeina tik 11,43 🙂 kai tuo tarpu PIR mažiausiai pavyko rasti už 29.85. Taigi gaminys tikrai atrodo konkurencingas ir vertas dėmesio. Ps. dabar pedagoginį tokiu pačiu pamatą juosia, tai pačiupinėjus, tikrai kietas daiktas atrodo.

Vata vs PIR

%d bloggers like this: