Grunto lyginimas ir tankinimas


2013-10-26/27 savaitgali buvo išlygintas ir sutrombuotas gruntas. Šeštadieni kartu su kaimynu išsinuomavom 100kg vibro plokštę kurią dviese vos pakėlėm, atrodo 100kg nedaug bet kai reikia įgrūsti į bagažinę tai yra ką veikti. Tiesa dar vėliau ir trečias kaimynas pasinaudojo ir susitrombavo sau garažą, pasidalinom išlaidas draugiškai taigi su nuoma ir kuru gavosi po 40Lt. Rekomenduoju sinc.lt, patiko kaip dirba darbuotojai Verkių g. be to galima grąžinti įrankius ir kitame Ukmergės g. skyriuje. 

Visą laiką jaudinausi, kad bus per mažai grunto ir teks prinešti, bet kaip pasirodė reikėjo dar ir nemažai išnešti. Viduje gruntas buvo supiltas ir gerai sulaistytas vandeniu jau pernai, prastovėjęs per visą žiemą o namo viduryje jis visai nejudintas ir toje vietoje gruntas visai nesusitrombavo.

Prieš pradedant lyginti reikėjo apsispręsti kiek šiltinti grindis bei pasiskaičiuoti aukščius. Nusprendžiau šiltinti 30cm polistirolu, varža butų apie R=8.5. Lyginant su sienomis (R=9) ir tiek keik planuoju šiltinti stogą (R=13) atrodo lyg ir mažoka, bet įvertinus tai, jog aplink visą namą iki 1,2m gilyje yra apšiltinti juostiniai pamatai kurių varža R=7.2 tai turėčiau lyg ir nesušalti ir išlaikyti proporcijas 🙂

Kai jau žinojau koks bus aukštis, aplink visą perimetrą atsižymėjau ten kur bus betoninių grindų viršus, tai buvo mano pagrindinis orientyras. Lyginimui naudojau du “makaronus“ kurie liko nuo stogo, ant kurių dar prisukau GK U profilius, kad geriau slystų. Tuos du makaronus pasistatydavau lygiai su gulsčiuku ir braukdavau nelygumus su lenta iš pradžių aplink visas sienas ir galiausiai viduriuką. Tai užtruko gerą deiną ir dar puse – velniškai neįdomus darbas negailestingas  nugarai, keliams ir kojoms, visą dieną praklupinėjus vakare jausmas toks kaip po geros treniruotės kojoms 🙂

  Patarimai darantiems savarankiškai:

  1. stenkitės, kad grunte kurį lyginsite nebūtų akmenų nes jie labai trukdo lyginimui.
  2. pasirūpinkit kelių apsaugomis
  3. prieš vibruojant palaistykit gruntą vandeniu.

Apie Mantas
Friendly, honest, smart.

23 Responses to Grunto lyginimas ir tankinimas

  1. Petras says:

    o vidaus vamzdziai kaip suprantu pries lyginima? kaip tada zinot kokiame “aukstyje“ pvz kanalizacija turi buti?

    Patinka

    • Mantas says:

      Kokie vidaus vamzdžiai? Dėl kanalizacijos mano atveju daug galvos sukti nereikėjo, kadangi skylė pamate 90cm gilyje nuo grunto viršaus ir nuo jos visur aukštėja 2%, taigi gylio man tikrai nepritrūko. O jeigu darant su laiptuku (nekasant taip gyliai per visą namą), jau tada reiktų tiksliau pasimatuoti, kad išeitų nuolydis ir vamzdis nebūtų per aukštai. Manau reikėtų pradėti skaičiuoti nuo tolimiausio taško, visi kiti taškai kurie bus arčiau, automatiškai bus giliau.

      Patinka

  2. Igoris says:

    Pagal nuotrauka “Grunto lyginimas“ turiu vieną patarimą: nukreipiančiasias įleisti į gruntą, kad jų viršus sutaptų su grunto viršum. Tada žymiai paprasčiau lyginti, tik vėliau išėmus nukreipiančiasias, teks smėliuku griovelius užpildyti, bet tai nesudėtingas ir greitas procesas.

    Šiaip grunto lyginimas – vienas neįdomiausių etapų namo statyboje 😦 Man teko ~ 300 kv.m. išlyginti savo ploksčiajam pamatui.

    Patinka

    • Mantas says:

      Sveikas,
      pas mane gruntas kietas buvo, ypač per vidurį kaip akmuo tai kasinėti nenorėjau, nukasiau tik kad lygiai pasidėtų, manau tavo patarimas labiau tiktų kai reikia pakelti gruntą 🙂 Įdomu būtų sužinoti, kiek kainuotų nusamdyti darbininkus, kad tokį darbą padarytų ir kaip lygiai padarytų…

      Patinka

  3. Anonimas says:

    Komedija su grindu siltinimu 30cm, cia varza ne 8, o geiciau 18 bus, pasidomek kaip ji apskaiciuojama..

    Patinka

    • Igoris says:

      Būtų labai įdomu sužinoti kaip su 30 cm EPS pasiekti R=18? Gal galima būtų metodologiją gauti?

      Patinka

      • Anonimas says:

        Str,e yra – silumine atitvarine technika, kazkuriam priede..

        Patinka

      • Anonimas says:

        taigi aš sakau greičiau 18 nei 8, nei aš skaičiavau kadanors gyvenime su 30cm nei skaičiuosiu dabar :),o ir duomenis skaičiavimui reik turėt.. o jei kam įdomu dar kart sakau yra str`e metodologija

        Patinka

    • Mantas says:

      Komedija būna su 10cm po šildomom grindim, gal tiksliau tragikomedika 🙂 o kaip apskaičiuoti R parašiau čia: https://amnamas.wordpress.com/2013/01/17/perdangos-siltinimo-planas/
      Sėkmės!

      Patinka

      • Anonimas says:

        o kad taip viskas būtų paprasta.. 🙂 grindų varžą skaičiuot tai ne sienos ar stogo.. atsigaukit chebra, nu taupyt reikia, bet mąstyt biški irgi niekas neuždraudė.. jei patys nesugebat tai projektuotojus susiraskit, prašykit, gi nuo projekto sprendinių labai priklauso namo sąmata, na jei lt savų yra, tai sakyčiau dar dzin, noriu prageriu noriu sukišku kur reik nereik, bet jei statoma iš paskolos, tokius niekuo nepagrįstus sprendimus įgivendint tai nonsesas visiškas.
        Grindų varža priklauso nuo pastato perimetro ploto santykio, pamatų apšiltinimo, grunto charakteristikų. 10cm apšlitintų grindų varža ne mažiau kaip 5 būna. Šiuo atveju dar ir pamatai apšiltinti iki 1,2m kas neturi jokio logiško paaiškinimo (ne išgalvoto, o paremto nors teorija). paimkit strą ir pasiakičiuokit..

        Pramuoniniuose šaldytuvuose kur -25 visą parą visus metus palaikoma niekas daugiau 20 cm grindų nešiltina…

        Patinka

        • Igoris says:

          Įtariu kolega painiojate energijos nuostolius su šiluminę varža. Šiluminė varža priklauso tik nuo šiltalo savybių ir storio. Ir visiškai nepriklauso ar tai stogas ar sienos ar grindys.
          O vat energijos nuostoliai, esant tam pačiam šiltalo storiui, skirtingi grindims, sienoms ir stogui. Grindims didžiausias skirtumas, kad delta(išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas) yra gerokai mažesnė nei sienų ar stogo atvėju.
          Jei vis dar manote, kad kiti nemoka skaičiuot šilumos varžų, pasimodeliuokite vokiečių sukurtame įrankyje http://www.u-wert.net.
          Ten labai patogiai atliekami skaičiavimai keičiant medžiagas, jų kombinacijas, parenkant storius. Ar ir vokiečiai neišmaneliai nemoka skaičiuoti?

          O kas dėl pramoninių šaldytuvų ir 20cm šiltalo po grindimis, tai viskas susiveda į elementarų finansinį atsiperkamumą(tiek šaldytuvamas, tiek individualiems namams). Šiai dienai, šiltam namui finansiškai efektyviausias šiltalo storis ~15cm. Jį storinant atsiperkamumas stumiasi 10-20 metų, kas pramoninio šaldytuvo atveju nepriimtina, nes tiek jis tamp pačiam savininkui gali ir nepriklausyti.
          Statant pasyvų ar artima pasyviam namą atsiranda papildomi faktoriai, kur grindų šiltalo storis įtakoja ne vien finansinį atsiperkamumą bet ir šildymo sistemos pasirinkimą.

          Patinka

  4. Andrius says:

    Skaičiau kažkur straipsnį, mokslininkų paskaičiuota buvo, kad tarkim naudojant polistirolą sienų šiltinimui, 20cm nuo 15cm pinigais už namo šildyma tesiskiria apie 2-3%, daug didesnė priklausomybė nuo sandarumo. Apie grindų šiltinimą 30cm tegaliu pasakyti, kad čia visiškas kosmosas apie atsiperkamumą nėra nei kalbos, ir taip per grindis pats mažiausias šilumos kiekis išeina. Pasyviems namams deda 25 cm.

    Patinka

    • Igoris says:

      Jeigu imsim atskirai grindis, tai 30cm šiltalo tikrai finansiškai neprotingas pasirinkimas.
      Bet pasyviuose(ar labai šiltuose) namuose klausimas sprendžiamas kompleksiškai. Jei atitvarų(grindys, sienos, stogas, langai) varžų ir sandarumo užteks, kad namui pakaks ir elektrinio šildymo(kas leis atsisakyti brangiai kainuojančių šilumos šaltinių), tada finansiškai šiltalo storinimas pasidaro patrauklus(žinoma reikia skaičiuoti visvien)

      Patinka

  5. Anonimas says:

    Niu negaliu kaip juokinga, kaip žmonės stato namą aklai pagal STR 😀 Ir iš 30 cm. priskaičiuoja R18.. :DDD vat įdomu tokio statytojo namą būtų pamatyt.

    O Jums vyrai po bokalą už kantrybę, kažką tokiems aiškinant 🙂

    Patinka

    • Anonimas says:

      man juokinga kai daroma ir nežinoma kam kas daroma, o su logika daug kam prastai pastaruoju metu..

      Patinka

      • Mantas says:

        Sveiki,
        nežinau kaip kiti daro, bet aš, kaip ir minėjo Igoris į viską žiūriu kompleksiškai. Jeigu namo sienos šiltintos “šiltais blokeliais“ tai aišku, kad nėra logikos grindis 30cm polistirolu šiltinti. Arba jeigu namas šildomas KK su malkomis iš savo miško ir visai negalvojama apie atsinaujinančius išteklius ir energijos taupymą tai tas žmogus niekada negalvos apie kažkokį atsiperkamumą nes jam niekad ir neatsipirks. Ir dar iš patirties žinau kai žmonės nusiperką būstą, atiduoda paskutinius pinigus pradiniam paskolos įnašui, o po to kai reikia įsirenginėti, viskas daroma kuo pigiau tik kad greičiau įsikraustyti ir kai paklausi kaip apšiltinta perdanga ir sienos atsakymas būna – nežinau, bet statybininkai sakė 10cm polistirolo grindims pilnai užtenka… nu tai apie ką mes kalbam…
        Aš asmeniškai viską skaičiavau ir tebeskaičiuoju su PHPP 2007, demo versiją galima atsisiųsti iš čia. Taip, kad galiu visai apytiksliai paskaičiuoti šilumos nuostolius, varžas ir kiek energijos sutaupysiu. Tai ypač naudinga kai reikia apsispręsti dėl izoliacijos tipo ar storio, nes pakeitus vieną parametrą iš karto žinai kokios bu metinės energijos sąnaudos ir paskaičiuoti per kiek laiko tai atsipirks. Jums atrodo, kad paimiau ir nusprendžiau dėti 30cm, bet apie tai galvojau, skaičiavau ir sapnavau tikrai labai ilgai. Galiu pasakyti tik tai, kad kuo namas šiltesnis, tuo sunkiau yra padaryti jį dar šiltesniu ir kiekvienas aitvaras daro tam didelę įtaką.

        Patinka

        • Anonimas says:

          Teisingai, bet geriau 15cm į grindis , o likusį 15 cm į stogą, nei 30 į grindis visais atvejais nes temperatūrų skirtumas abipus stogo ir grindų skiriasi daugiau kaip dvigubai, ir efektas bus dvigubas. Kiek varijuoja grindų varža su 10, 15 ir 30 cm konkrečiai jūsų namui? statant su paskola manau kad palūkanos to papildomo 15cm polistirolo įsigijimui bus didesnės nei kad sutaupoma dėl jo šilumos..

          Patinka

          • Igoris says:

            Kad stogą reikia labiau apšiltinti nei grindistai – faktas. Bet nevisada yra galimybė įkišti dar papildomus 15cm į stogą. Ten ir taip kaip taisyklė ~50cm šiltalo sėdi, tai paruošti konstrukciją papildomiems 15cm gali kainuoti nemažą pinigą, kas eliminuos skirtumą tarp grindų ir stogo apšiltinimo efektyvumo.

            Jeigu statytojas sąmoningai kišą 30cm į grindis – visi kiti variantai išnaudoti.

            Patinka

            • Mantas says:

              Na šiaip įdomiai gavosi su tuo 30cm mano paskaičiavimais būtų pakakę ir 25cm, bet kadangi man trūko grunto ir įvertinus jo atvežimą, sunešimą, trombavimą, laiką, darbą ir išlaidas išėjo, kad tų papildomų 5cm kaina netokia ir baisi 🙂

              ps. 30cm nėra, yra kokie 29-29.5 nes Šilputos polistirolas pasirodo dažniausiai būna -2mm ir niekada +2mm 😦 turiu nuotraukas, reikės kada jų ar atitinkamų institucijų užklausti ar tai normalu…

              Patinka

      • Anonimas says:

        Iš serijos: aš tik vienas protingas. Dedu 10 cm, gaunu R10 ir su logika man vienam gerai.

        Patinka

        • Anonimas says:

          iš serijos aš tik avis bandoj, pats nemąstau ir nieko neišmanau bet jei kiti taip daro, reiškia taip reikia.. o paklaus to kas ką nors žino ir gavus ne tokį kokį tikiesi rezultatą vis tiek laikytis savo :).

          prisiminkit. Analogija – durnių motiną, pavyzdžių daugiau negu pakankama.. 🙂

          Patinka

Palik komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: