Reklama

Perdangos šiltinimo planas


Kol už lango gūdi žiema ir siaučia gripai, kurie neaplenkė ir manęs šį kartą ir paguldė vienai dienai į lovą o dabar nuo manęs jau peršoko ir pas antrą pusę, su apsisnargliavusia nosimi planuojam kaip apšiltinti stogo perdangą…

Pradžioje truputis fizikos

Bene pats svarbiausias kriterijus  renkantis šiltino medžiagas yra šilumos laidumo koeficientas žymimas  λ –lamda(W/m·K). Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacija.  Paprastai kuo didesnis medžiagos tankis – tuo mažesnis λ. Žinant  λ galima apskaičiuoti U ir R.

Šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo tankio

Šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo tankio

R ir U faktorius – priklauso nuo medžiagos storio ir dar daug visokių faktorių, bet trumpai tariant:

R – šiluminė varža (pasipriešinimas) nusako kaip gerai pastato elementas nepraleidžia šilumos . R yra temperatūrų skirtumo santykis tarp izoliatoriaus ir šilumos srauto perėjusį per jį. R dažniausiai naudojamas apibubinti  pastato konstrukcijoms (sienoms, stogui, grindims). R matuojamas  m²·K/W

 R = \Delta T/\dot Q_A

U –  ir yra bendras šilumos perdavimo koeficientas nusakantis kaip “gerai” pastato elementas praleidžia šilumą. Jis nusako šilumos perdavimo santykį per pastato konstrukcijos plota prie standartinių sąlygų (24 °C, 50% drėgnumas, be oro cirkuliacijos). U yra atvirkščias R ir matuojamas SI sistemos vienetais W/(m²K) ir dažniausiai naudojamas apibubinti langų termoizoliacijos reikšmę.

 U=\frac{1}{R}=\frac{\dot Q_A}{\Delta T}=\frac{k}{L}

kur k – šiluminis laidumas, L – storis.

tarkim žinome U=0.5 tai R=1/0.5=2 arba jeigu žinom R=2 tai U=1/2=0.5 🙂

Kaip paskaičiuoti varžą žinant šilumos laidumo koeficientą ir storį? Arba kokio reikia storio norint gauti norimą varžą? 

labai paprastai:

R = d/λ 

kur d-storis.

tarkim polistirolo EPS70 λ – 0,040W/m·K, ir jo storis – 10cm. Taigi R = 0.1m/0.032  = 2.5 m²·K/W.
Tik reikia nepamiršti kad yra dar daug kitų faktorių bendrą šiluminę varža, todėl tokie skaičiavimai yra preliminarus.

pvz. žemiau pateikta lentelė parodo tipinio europietiško namo šilumos praradimus kai išorinių sienų plotas yra 100m² žiemos metu, kai temperatūra lauke -12 °C o viduje +21 °C. Daugiau info čia.

U-reikšmė  (W/m²K ) R-reikšmė(m²·K/W) šilumos nuostoliai(W) Metiniai nuostoliai kWh/(m²a) Metinės 100m² Išlaidos* jei šildoma elektra 50ct/KWh
1,00 1,00 3300 78 3.900 Lt
0,80 1,25 2640 62 3.100 Lt
0,60 1,67 1980 47 2.350 Lt
0,40 2,50 1320 31 1.550 Lt
0,20 5,00 660 16 800 Lt
0,15 6,67 495 12 600 Lt
0,10 10,00 330 8 400 Lt

Šiluminiai nuuostoliai 

*lentelė parodo tik šilumos nuostolius per sieną, o ne tiek kiek reikėtų mokėti už šildymą. 

Dar vienas labai svarbus dalykas – apskaičiuoti vieno m² kainos ir varžos santykį. Kuo šitas skaičius yra mažesnis – tuo pigiau kainuoja apšiltinti sieną

X = 1 m² kiana/R

pvz. Norim turėti R=7. Šiltinant PIR kurio kubo kian 900Lt reikėtų ~16cm storio ir 1 m² kaina būtų 158Lt. Šiltinant Neoporu, kurio kubo kaina 211Lt reikėtų ~23cm storio ir 1 m² kurio kaina būtų 50Lt.

X1 = 158Lt/7 = 22.5Ltm2/7R

X2 = 50Lt/7 =  7.2Ltm2/7R

Taigi 22.5/7.2 = 3.1 karto brangiau šiltinti PIR nei Neoporu tokio pat šiltumo sieną, bet PIR būtų23/16=1.4 (7cm) karto plonesnė izoliacija nei Neoporas.

Perdangos šiltinimo planas

Pirma mintis buvo daryti kuo didesnius tarus tarp santvarų ir šiltinti apačią PIR su foliją, po to neoporas į tarpus, ir ant viršaus – vata:

Stogo perdangos sumuštinis

Stogo perdangos sumuštinis

Viskas atrodo lyg ir puiku, kol nesužinojau kiek kainuoja PIR  su folija ir nepaskaičiavau keik kainuotų tokio sumuštinuko šiltinimo medžiagos:

Sumuštinias PIR NEO Paroc eXtra
kaina 1m3 900,00 211,00 107,00
storis m 0,03 0,20 0,20
Plotas 114,66 123,16 130,34
Turis 3,91 25,78 26,07
1m2 kiana 30,69 44,17 21,40
Lamda 0,022 0,033 0,036
R 1,364 6,061 5,556
1R/Lt 22,508 7,288 3,852
kaina viso 3519,18 5439,73 2789,28
Kaina 11748,19

Kaina nedžiugina, todėl pradėjau ieškoti kitų medžiagų. Pasidomėjus paaiškėjo, jog kaina tiesiogiai priklauso nuo medžiagos storio – kuo plonesnės medžiagos reikia tokiai pačiai šilumos varžai gauti, tuo ta medžiaga yra brangesnė  Arba kuo mažesnis λ – tuo didesnė kaina. Ir vis praktiškaip kaip susitarę… sd

Storio priklausomybe PIR

  kaina 1m3 λ 
Vata 107 0,036
Neoporas 70 215 0,032
EPS 70 160 0,04
PIR 900 0,22

Taigi įdomiausias dalykas gaunasi su EPS. Nors polistirolas nėra pats šilčiausias (jo reikia daugiau nei vatos) jo kaina yra aukštesnė.  Gražiausiai atrodo išsišokėlis PIR, bet jo kaina irgi jau arti skalės ribų 🙂 aiškiai atitrūkusi nuo kitų.

Kuo blogai vata???

iki šiol, vata nelabai domėjausi, bet perskaitęs porą straipsnių nieko blogo apie ją neradau. Įstrigo tik tai, kad stiklo vata labiau tinka į tarpus stogui negu akmens vata. Be to stiklo vata yra “žalia” nes gaminama iš stiklo atliekų, o akmens vata yra šiek tiek brangesnė (čia įtariu dėl to jog “natūrali” medžiaga). Taigi išsirinkau kandidatus ir apskaičiavau kokios storio reikėtų vatos norint gauti R=12 ir kiek tai kainuotų:

Isover KT40 Isover KT37 Paroc eXtra Plus Paroc WAS Paroc eXtra
storis 0,48 0,444 0,408 0,396 0,432
kaina 4854,90 5787,10 8295,88 11510,06 6024,84

ir iš grafiko, vel labai gerai matosi kainos tiesioginė priklausomybė nuo izoliacijos storio. Kiana tiesiog eksponentiškai šoka sulig kiekvienu centimetru:

vatos kaina

Įdomu ar yra kažkoks skirtumas šilumos nuostoliams vatos 40cm ar 50cm… ?

Dabar reikia išspręsti problemą kaip pakeisti PIR, kas laikys vatą tarp 1,2m santvarų ir kaip už sandarinti perdangą….

Šiandien atradau įdomų dalyką apie Finnfoam:

Finnfoam

sako nereikalinga papildoma vėjo ir garų izoliacija, be to tvirtai Finnfoam izoliacijai nereikalingi mediniai skersiniai. Pvz. 1 kiubas FK-300 1250x600x30 kainuoja 381Lt iš viemo kubo išeitų padengti 1/0.03= 33.33 kvm ir 1kvm. kaina išeina tik 11,43 🙂 kai tuo tarpu PIR mažiausiai pavyko rasti už 29.85. Taigi gaminys tikrai atrodo konkurencingas ir vertas dėmesio. Ps. dabar pedagoginį tokiu pačiu pamatą juosia, tai pačiupinėjus, tikrai kietas daiktas atrodo.

Vata vs PIR

Reklama
%d bloggers like this: