Vinilinė grindų danga


Sveiki žemės gyventojai,

seniai berašiau, visai apleidau blogą, visą laiką buvau užsikasęs su garažo statybom, nors samdžiau ir darbininkus vis tiek darbo buvo iki kaklo, praktiškai antrą namą pastatyti, tikrai negalvojau, kad garažo statybos pareikalaus tiek daug laiko ir pastangų…

O dabar norėčiau prisiminti ir pakalbėti apie grindų dangos pasirinkimą ir vinilinės dangos klojimą. Kadangi pas mus visur yra šildomos grindys norėjosi, kad šilumos perdavimas iš betono į grindų paviršių būtų kuo efektyvesnis todėl iš pradžių galvojome apie plyteles. Pradėjus po truputi žiūrinėtis paaiškėjo, kad viskas kas gražu prasideda nuo 100Lt/m2 dar vienas plytelių minusas tai, kad jos šaltos ir kietos ir dar kartais būna slidžios bet yra patvarios, puikiai perduoda šilumą ir yra ilgaamžės. Po to buvo aktyviai domimasi natūralia mediena. Kaip žinia šildomoms grindims netinka Bukas ir Klevas visas kitas medienos rūšis galima naudoti, na gal dar išskyrus puikųjį bambuką. Žinoma norint pagerinti šilumos perdavimą kuris ir taip nėra optimalus parketlentes reiktų klijuoti, kainos nėra didelės o vaizdas natūralus ir gražus tik vat pas mus viskas yra 1 a o dar planuojant, kad kažkada bėgios keturkojis bei atsižvelgiant į draugų patirtį nusprendėm paieškokit kažko tvirtesnio. Laminatą daug nesvarstę atmetėm, pabijojom dėl drėgmės ir  pigaus vaizdelio. O po to netikėtai vaikštant po Domus galeriją aptikom vanilinę dangą, pradėjom gilintis, pasirodo kad ja daug kas prekiauja ir kainos tuo metu buvo maždaug nuo 35 iki 100lt/m2 ir žinoma daugiau. Danga gali būti klijuojama arba dedama kaip laminatas, nebijo drėgmes, yra labai atspari ir labai gerai imituoja medienos raštą ir net tekstūrą.

Trūkumai  Privalumai 
Plytelės
  • Deidelė kaina gražių plytelių.
  • Šaltas ir kietas paviršius.

 

  • Labai atsparios ir ilgaamžes.
  • Nebijo drėgmės.
  • Puikus šilumos laidumas
Parketas
  • Neatsparus smūgiams bei braižymuisi (galima atnaujinti).
  • Mažas šilumos laidumas

 

  • Natūralus labai geras vaizdas
Laminatas

 

  • Pigus vaizdas*
  • Bijo drėgmės
  • Atsparus
  • Geras šilumos laidumas
Vinilas
  • Imitacija, ne svajonių vaizdas.
  • Reikalauja specialaus pagrindo paruošimo.
  • Puikus šilumos laidumas.
  • Nebijo drėgmės (galima kloti vonioje).
  • Labai atsparios dėvėjimuisi.
  • Saugios

 

Taigi prasidėjo vinilinės dangos paieškų maratonas, aplankėm dešimtis parduotuvių po kelis kartus, šokinėjom nuo vieno prie kito, pasirinkimas toks, kad akys raibsta bet niekas prie širdies nelimpa. Dažniausiai visi gamintojai siūlo kelias dangos atsparumo klases ir montavimo rūšis (ritininė danga, klijuojamos lentelės arba sujungiamos lentelės kaip laminatas). Ritininės dangos (linoliaumas) dažniausiai naudojamos pramoninėms patalpoms, kavinėms, parduotuvėms, jos pakankamai gerai atrodo, bet ne taip gražiai kaip sudėtos ar suklijuotos iš lentučių.

Vinilinių dangų įvairovė:

Galiausiai aptikom tokias Moduleo  LUXURY VINYL FLOORING. Jos būna klijuojamos ir sujungimos kaip laminatas “Click”, taip pat skiriasi apsauginio sluoksnio storio kuris nulemia dėvėjimosi atsparumą. Mes pasirinkom klijuojamas Classic Oak 24837 iš Select linijos 163mmx988mm. Labai dvejojom dėl šių ir labai panašių ir daug pigesnių Čekiškų Fatra Thermofix bet raštai Moduleo mums labiau patiko.

Moduleo atvyko:

 

 

moduleo

Tos pačios vinilinės dangos atsparumo klasės

 

Įrengimas

Sekantis žingsnis grindų įrengimas. Meistrų kontaktus gavau iš pardavėjų bet jie dirba nepriklausomai, ir įrenginėja bet kokias vinilines grindis. Įrengiant vinilinę danga yra būtina paruošti labai lygų pagrindą, kadangi lentelės yra ~2mm storio bet koks nelygumas ar akmenukas po to gali iššokti. Geriausias būdas tai padaryti yra lieti išlyginamają sluoksnį, antras pigesnis varijantas kūrį mes pasirinkom yra glaistyti grindis specialiu glaistu ir po to nušlifuoti. ~100m2 grindų įrengimas užtruko kelias dienas. Dar labai svarbu pasirinkti tinkamus ir nekenksmingus klijus. Mano meistrai netaupė nei ant savo nei mano sveikatos todėl naudojo gerus, nekenksmingus aplinkai klijus, kurie iš esmės neturi jokio kvapo ir tirpiklių.

Darbu likau patenkintus išskyrus kelis niuansus:

  • Grindys nebuvo lygios ir glaistas jų neišlygino, akimi nesimato, bet kai pasistatė baldai, kai kur matosi kad grindys nėra lygios ir baldai nestabiliai stovi.
  • Kraštuose prie sienų pagailėjo kruopštumo, kai kur buvo paliktos neprilipusios lentelės, šiek tiek pakilęs pagrindas prie pat sienos, dėl to gali kilti problemų dedant grindjuostes.

Rezultatas

Kaina

Grindų danga – 6640Lt/100m2

Įrengimas

  1. Pagrindo glastymas 10lt/m2
  2. Klijavimas 15lt/m2
  3. Medžiagos 7lt/m2
  4. Klijai 3lt/m2

Viso už įrengimą 3500lt/100m2

Viso: 10140lt arba 2936€ kainos 2014 vasara.

 

Išvados ir patarimai

Nors danga labia praktiška, ir turbūt iš parketo po visų apdailos darbų būtų nieko nelikę  bet man trūksta natūralumo, nėra tos tikros parketo dvasios ir šiltumo. Grindys pakankamai vėsios ir kietos, praktiškai betonas bet kadangi mėgstu vaikščioti su tapkėm didelio minuso tame nematau. Kitą kartą būtinai liečiau išlyginamąjį sluoksnį, nors glaistant nelygumų ir nesimato, kaina 100m2 padidėja ~300-400€. Taip pat pagalvočiau apie plytelių imitaciją.

 

 

Grindų betonavimas


Sveiki Marijos žemės gyventojai,

Nežinau ar ką naujo galima parašyti apie grindų betonavimą todėl bus trumpas ir aiškus įrašas su daugiau vaizdine medžiaga kaip tai vyksta ir keli patarimai planuojantiems betonuoti grindis.  Rinkoje yra visa puokštė grindų betonuotojų, todėl pasirinkti nebuvo ne lengva. Pasiskaičiau, pasitariau su A&A namukas ir sukirtau su tais pačiais betonuotojais. Iš pradžių mąsčiau pirkti medžiagas pačiam, bet patingėjau rūpintis visais tais reikalais, bijojau per mažai/per daug smėlio ar betono užsakyti. Taigi betonuotojai maža mašinyte atsivežė smėlio per pora kartų, kelias paletes betono ir pradėjo darbus. Iš pradžių atsimatavo aukščius su tokiu skaitmeniniu vandens gulsčiuku ir pagal juos suklotas polistirolas buvo 1cm per žemai negu kad aš planavau.  Nusprendžiau, kad betono daugiau nepilsim, grindų neaukštinsim ir darysim standartiškai 6,5CM. Betonuotoaji iš karto pradėjo verkti, kad jiem padidėja darbo, kad daugiau kainuos ir kad labai ilgai grindys įšilinės.

Taigi prasidėjo darbas: du maišo betoną, vienas laiko ožį kitam gale (žiauriausias darbas), vienas 20% laiko lygina grindis  ir kartais laiko žarną  80% – šneka apie futbolą, vienas (pats mažiausias) paskirsto ir užtrina betoną, vienas (vadas) 100% pizdielina,  šneka apie futbolą ir kartais palaiko žarną. Žodžiu tokio blogo komandinio darbo dar nesu matęs…. 🙂

Kadangi  grindinio šildymo vamzdeliai buvo prikabinti specialiomis kabėmis prie polistirolo, vietoj armatūros naudojo fibrą. labai įdomus dalykas yra tai, kad tiek dedant fibrą tiek armatūros tinklą kaina nesikeičia, nors ta firba palyginti nieko nekainuoja ir jos labai nedaug reikia (sauja ant 35kg cemento maišo). Dar veinas didelis minusas yra tai, kad betono žarna maskatuojasi į visas puses ir išdaužo prikabintus grindinio šildymo vamzdžius, dėl to ją reikia stipriai laikyti, ką aš praktiškai visą laiką ir dariau nes betonuotojams nelabai įdomu, kad keli vamzdeliai išėjo iš savo vietos.

Ir dar, betonuotojams pasakiau, kad padarytų duše nuolydį, spėkit ar nepamiršo? O kas blogiausia, tai, kad aš pats prisiminiau tik, po kelių dienų. Dabar teks formuoti nuolydį ne išimant o pridedant… 😦

Dėl lygumo kol kas negaliu labai komentuoti kol nėra grindų dangos, bet kelis nelygumus jau esu pastebėjęs.

Ką daryčiau kitą kartą

  • Riščiau vamzdelius prie armatūros tinklo, jokiu būdu nenaudočiau kabių. Susitarčiau su betonuotojais, kad pirma atvežtų armatūrą jeigu pirkčiau medžiagas iš jų.
  • Nepasiduočiau provokacijoms ir dėčiau daugiau betono jeigu tik reikėtų. Prigąsdino, kad papildomai kainuos, bet paskaičiavus gaunasi, kad tereikia vos vienos mišalkos ir 15min daugiau darbo, taip kad ta kaina nesūrėtų smarkiai išsipūsti, o jeigu jie nemoka skaičiuoti, tai tektų padaryti už juos.
  • Tikriausiai nepatingėčiau užsakyti medžiagų pats. Susitaupytų keli šimtai litų kuriuos už tokį sunkų darbą galėčiau išleisti savo malonumui.
  • Rinkčiausi tik patikimus betonuotojus su rekomendacijom bent iš kelių klientų.

 

 

 

 

Grindinio šildymo vamzdelių vedžiojimas


Sveiki statytojai ir belanuojantys,

Truputi atsilieka mano blogas, per tas statybas nelieka niekam laiko, ypač kai daug darai pats. 2013-11-16 pradėjau vedžioti grindinio šildymo vamzdelius. Tiesa dar prieš tai pasidomėjau klojimo kainos, buvo minčių atiduot ši darbą “specams“, tiksliai nepamenu kainos, bet virš 1,5KLt tikrai būtų kainavę.  Projektą turėjau, truputi patobulinau 🙂 taigi daug galvoti nereikėjo.

Priminsiu, kad į grindis sudėta 30cm polistirolo trimis sluoksniais. Antrame sluoksnyje išvedžioti vandentiekio vamzdžiai tada paklotas trečiasis sluoksnis ant jo refleksinė garo izoliacinė plėvelė ir tada buvo montuojamas grindinio šildymo vamzdis. Vamzdis 18×2 Frankishe ff-therm multi Difustop PE-Xa PEX be aliuminio. Jį pasirinkau todėl, kad tai yra stiprios vokiečių firmos gaminys atitinkanti standartus už konkurencingą kainą. Vamzdis buvo tvirtinamas plastikinėmis kabėmis kas 20, 15 prie langų ir voniose kas 10cm. Prieš pradedant montuoti teko dar kartą nusibraižyti visas vidines sienas, kadangi jų dar nebuvo.

kolektorius buvo numatytas toje vietoje kur dar nėra sienos,  dėl to teko kažką sumontuoti laikino. Taigi pritvirtinau lenta prie lubų (santvaros) ir prie jos medinį “kolektorių“, kad turėčiau prie ko tvirtinti vamzdelius. Bet labai greitai lenta pradėjo eit į šoną, nes vamzdeliai norėdami grįžti į pradinę forma ją stūmė, dėl to prikaliau dar du brūselius prie grindų ir problemos išsisprendė 🙂 Dėdamas vamzdelius kolektoriaus nedėjau, kadangi nebuvo signalizacijos ir nenorėjau gero daikto palikti vieno. Vamzdelius prie laikino kolektoriaus rišau viela, o kad jų nežeisti užmoviau izoliacijos.

Vamzdžio buvo 600m ir 200m ritiniai, todėl teko truputi pavargti kol sumasčiau kaip vynioti 600m ritinį. Kelis kartus dirbome dviese, tai darbas einasi kaip iš pypkės. darbą sunkino tai, kad temperatūra nesiekė nei 10C dėl to vamzdis buvo kietas ir jį lankstyti mažais kampais buvo sunkoka, be to jis vis norėdavo grįžti į pradinę formą ir kabės kai kuriose vietose nelaikė, bet tokių kampų nebuvo daug, o kur reikėjo pašildžiau ir sulenkiau.

Katilinės patalpoje ir dalį tambūro visus padavimo (karštus) vamzdelius izoliavau, palikau tik grįžtančius, kad nebūtų pirties nes pareguliuoti šių patalpų neišeis.

Tenai kur bus vidinės pertvaros, patiesiau armatūrinį tinklą, pakėliau tinką nuo grindų pakišdamas vamzdžio gabaliukų ir viską surišau viela.

Koks skirtumas tarp šildymo vamzdžių su aliuminiu (Al) ir be (PEX)

Abu vamzdžiai yra geri šilumos laidininkai todėl abu vienodai atiduos šilumą ir galų gale dėl to koks bus panaudotas vamzdis nebus jokio skirtumo. Esminis skirtumas yra tas, kad PEX vamzdys yra atsparesnis laipiojimui montavimo ir betonavimo metu. Gerai užmynus ant daugiasluoksnio Al vamzdžio kuris yra pririštas prie armatūros jis sulinks, susiplos ir į savo vietą nebegrįš. Al vamzdžius yra lengviau montuoti. Al vamzdžiai (žinomų firmų) dažniausiai būna kur kas brangesni nei PEX.

Kaip daryčiau kitą kartą

  • Nenaudočiau kabių, riščiau vamzdį prie tinklo
  • Nenaudočiau fibros, kadangi jos kainuoja tokia pat kaip armatūros (imant medžiagas iš betonuotojų). Realiai fibros sunaudoja už kokių 50Lt bet nuo to kaina nesikeičia…
  • dėčiau 20mm vamzdį, nes būtų galima dėti didesniais atstumais, būtų mažiau darbo klojant 🙂
  • kaip ir dabar rinkčiausi tik PEX vamzdį kuris būtų atsparus mindžiojimui. Patikėkit manim, betonuotojams yra visiškai dzin kas po kojom…
  • naudočiau plėvelę kuri sužymėta pvz. kas 5cm (jeigu nenaudočiau armatūros tinklo)

Grindų šiltinimas


2013-10-30 –  atkeliavo polistirolas, UAB, ŠILPUTA34m³, EPS100, λ-0,036, 10x100x100. Deja kad ir kaip nenorėjau, bet teko pirkti vėl UAB Šilputa polistirolą, kodėl skaitykit toliau. Viskas tilpo į vieną sunkvežimiuką taip, kad vietos praktiškai nebūtų galima nei vieno lapo įkišti. Kadangi pas mane nebuvo nei durų nei langų, kaimynas priglaudė pasaugoti polistirolą pas save garaže. Taip atrodė visas polistirolas iškrautas iš sunkvežimio kurį paskui sunešiau į garažą.

IMG_1183[1]

Toliau klojau plėvelę ir pradėjom dėti pirmas dvi eiles polistirolo. Darbas einasi gana greitai kai nereikia apipjaustinėti aplink vamzdžius. Polistirolą pjausčiau kaimyno sukonstruotu savadarbiu karštos vielos aparatu kuris eina per visus kaimynus 🙂 su juo buvo labai patogu pjaustyti skyles vamzdžiams, kadangi viela įtempta vertikaliai.  Lapus dėdavau kad persidengtų siūlės tiek šonuose tiek antrame sluoksnyje. Siūles užpurkšdavau putomis, jeigu kai kur gruntas ar polistirolo lapas būdavo nelygų, papildavau truputi smėliuko, kad lygiai pasidėtų ir nejudėtų vaikštant.

IMG_1185-PANO[1]

Visgi polistirolo lapai nėra visiškai lygūs o kas liūdniausia praktiškai visi yra 2-3mm ar netgi daugiau mažesni. Jau rašiau apie Šilputos neoporo neatitikimus anksčiau čia. Nemaloniai nustebau, kai pamatavau vėl dėl įdomumo, nes kažkaip per dideli tarpai pradėjo gautis kai 12m sudedi. Padariau keletą fotkių atsitiktinai pakliuvusių lapų (nerinkau specialiai)  ir akivaizdžiai matosi neatitikimai. Vis nerandu laiko pasidomėti kokie yra galimi nukrypimai ir ar tai yra normalu. Metras ne iš pigiųjų, firma rimta su ilga istorija, lyg ir tiksliai turėtų rodyti… spręskit patys:

 

Grunto lyginimas ir tankinimas


2013-10-26/27 savaitgali buvo išlygintas ir sutrombuotas gruntas. Šeštadieni kartu su kaimynu išsinuomavom 100kg vibro plokštę kurią dviese vos pakėlėm, atrodo 100kg nedaug bet kai reikia įgrūsti į bagažinę tai yra ką veikti. Tiesa dar vėliau ir trečias kaimynas pasinaudojo ir susitrombavo sau garažą, pasidalinom išlaidas draugiškai taigi su nuoma ir kuru gavosi po 40Lt. Rekomenduoju sinc.lt, patiko kaip dirba darbuotojai Verkių g. be to galima grąžinti įrankius ir kitame Ukmergės g. skyriuje. 

Visą laiką jaudinausi, kad bus per mažai grunto ir teks prinešti, bet kaip pasirodė reikėjo dar ir nemažai išnešti. Viduje gruntas buvo supiltas ir gerai sulaistytas vandeniu jau pernai, prastovėjęs per visą žiemą o namo viduryje jis visai nejudintas ir toje vietoje gruntas visai nesusitrombavo.

Prieš pradedant lyginti reikėjo apsispręsti kiek šiltinti grindis bei pasiskaičiuoti aukščius. Nusprendžiau šiltinti 30cm polistirolu, varža butų apie R=8.5. Lyginant su sienomis (R=9) ir tiek keik planuoju šiltinti stogą (R=13) atrodo lyg ir mažoka, bet įvertinus tai, jog aplink visą namą iki 1,2m gilyje yra apšiltinti juostiniai pamatai kurių varža R=7.2 tai turėčiau lyg ir nesušalti ir išlaikyti proporcijas 🙂

Kai jau žinojau koks bus aukštis, aplink visą perimetrą atsižymėjau ten kur bus betoninių grindų viršus, tai buvo mano pagrindinis orientyras. Lyginimui naudojau du “makaronus“ kurie liko nuo stogo, ant kurių dar prisukau GK U profilius, kad geriau slystų. Tuos du makaronus pasistatydavau lygiai su gulsčiuku ir braukdavau nelygumus su lenta iš pradžių aplink visas sienas ir galiausiai viduriuką. Tai užtruko gerą deiną ir dar puse – velniškai neįdomus darbas negailestingas  nugarai, keliams ir kojoms, visą dieną praklupinėjus vakare jausmas toks kaip po geros treniruotės kojoms 🙂

  Patarimai darantiems savarankiškai:

  1. stenkitės, kad grunte kurį lyginsite nebūtų akmenų nes jie labai trukdo lyginimui.
  2. pasirūpinkit kelių apsaugomis
  3. prieš vibruojant palaistykit gruntą vandeniu.