Žemės šilumokaišio įrengimas

Sveiki žemės gyventojai,

Šį kartą norėčiau pablevyzgoti apie ilgai visų lauktą temą – Žemės Šilumokaitį (ŽŠ). Daug kas manęs klausia kam to reikia, kada atsipirks arba sako kad niekada neatsipirks. Aš iš pradžių irgi pakrapštydavau apsauginį smegeninės kevalą, pagalvodavau kam gi man to reikia? Pagrindinė priežastis dėl kurios užsimaniau daryti ŽŠ buvo pati idėja. Kada jei ne dabar galėčiau tokią idėją įgyvendinti kol dar purvynai aplink ir aplinka nesutvarkyta! Dar viena labai rimta priežastis buvo apledėjęs rekuperacinius per žiemos šalčius bei paduodamas šaltas oras be papildomo pašildymo. Taip pat per vasaros karčius į namą ateinantis karštas oras. Žodžiu dėl ŽŠ statybų abejonių nekilo, abejojau tik dėl konstrukcijos ir efektyvumo.

Pasirinkimas

Kaip žinia ŽŠ gali būti įvairių tipų, esu apsvarstęs įvairius variantus. Labiausiai džiaugiuosi kad nepaskubėjau ir nepaklojau kokio kanalizoko PVC vamzdžio iškasus pamatus ar klojant vandentiekį. Nežinau kaip jūs bet aš geriau pataupysiu sveikatą ir neeksperimentuosiu koks yra ilgalaikis ftalatų poveikis savo ir savo šeimos sveikatos kaina. Taigi kanalizoko PVC vamzžiams griežtas ne! Yra tam skirtų PP vamzdžių, tik aš jų neradau už protu suvokiamą kainą ir neradau jokios kitos alternatyvos, jeigu kas rasite tai būtinai pasidalinkite! Taigi jei būtų koks  Ø0,2m PP vamzdukas už kokius 10€/m tai tikriausiai būčiau apvyniojęs aplink namą ar paklojęs per visą sklypą tada kai buvo tiesiamas vandentiekis. Būtų daug paprasčiau! Kai jau namas buvo pastatytas aplink pamatą nebesinori kasinėti, be to dar vandens vamzdis eina per sklypą o variantas išvedžioti vamzduką su glikolių ir varinėti jį per šilumokaitį prieš rekuperatorių nelabai tiko, tiesa sakant nelabai ir noro buvo terliotis su glikoliu, automatika, santechnika ir visa kita. O be to ir gruntas pas mus sausas, tai efektyvumas tikrai ne koks būtų. Kanalinis man netiko nes neturėjau tiek vietos po garažu ir tiesa sakant reiktų kasti tikrai nemažą katlavaną, o be to ir teorijos nelabai kur radau. Taigi liko atviro tipo paprastasis variantas variantas Bangų namo vadinamas Tūriniu – stambios skaldos ar riedulių pagrindu įrengtas šilumokaitis, kuriame oras keliauja per tuštumas tarp akmenų. Tiesa dėl Bangų namo kanalinio man irgi abejonių kelia jo ilgaamžiškumas. Aš irgi svarsčiau daryti kanalus iš keraminių blokelių, bet po to atsisakiau tos minties, nes keramika bijo drėgmės ir šalčio ir po keik tai metų iš keraminių blokelių gali nieko doro nelikti.

Receptas 

Jums reikės:

Žemės kasimas ~80€
Akmenys (arba skalda) – 16t – 310€
Geotekstilė ~30m2 –  ~ 20€
plėvelė 200mk ~30m2 ~ 10€
~30vnt. Haus P6-20 blokelių ~20€
4vnt. 3m  Ø0,2m Ortakiai ir dvi alkūnės ~40€
Keli maišai cemento ir keli armatūros strypai ~ 15€
polistirolas EPS100 ~1m3 ~ 50€
Vibro plokštės nuoma (3 savaigaliai, sinc.lt) ~50€
1vnt.  Ø0,2m perjungimo sklendė – 43€

Viso ~ 640€  – ~14000Kcal

Gamybos procesas

Labai naudingos info radau pas kaimynus kurie iš to daro biznį : wymiennikgruntowy.pl   profesionaliai. Dviračio neišradinėjau, todėl stengiausi padaryti kuo panašiau pagal šį planą Gravel Heat Exchanger

Taigi, gražų 2015m Balandžio 20 rytą buvo pradėti lauko darbi ir iškastas katlavanas ŽS (mažesnė duobė) bei rūsiui. ŽS vieta parinkta po garažu. Duobė reikia kasti bent 1m platesnę, kad būtų patogu prieiti ir kad nevirstų žemės. Duobės dydis – kuo didesnis tuo geriau. Pačio ŽS plotas gavosi ~4×2,5m akmenukų storis ~1m. Efektyvumu esu patenkintas. Katlavano viduryje iškasiau duobę ir pripyliau žvirgždo – drenažui.

Iškasus katlavaną ir išlyginus bei sutrombavus dugną, suklojau plėvelę kuri apsaugos nuo drėgmės ir  geotekstilę kuri viską stabilizuos ir neleis akmenims niekur pabėgti.

Sekantis pats blogiausias etapas, tai akmenukų plovimas ir duobės užpildymas. Pasirinkau akmenis, nes skalda pasirodė per daug smulki. Akmenis radau gariūnų karjere, jie kaip ir niekam nereikalingi, lieka kaip šalutinis produktas atsijojus bet kaina kaip skaldos vis tiek. Akmenys neplauti, nors karjere ir atrodė visai švarūs, bet pajudinus pasirodo daug šiukšlių ir purvo turi. Teko gausiai lieti vandeniu ir plauti vietoje. Užpildžius dugną ~10cm buvo pakloti Haus blokeliai su  padarytomis papildomomis skylėmis geresnei oro apykaitai. Į šonines Haus blokelių puses įdėjau metalinį armavimo tinklą 50x50x4mm vėlgi, kad geriau viskas vėdintųsi ir būtų kuo mažesnis pasipriešinimas.

Sudėjus 3 eiles blokelių ir užpylus iki viršaus akmenukais ant viršaus uždėjau 200mm ortakį kurį prapjoviau išilgai, o po to viską gražiai užbetonavau. Ortakis gal ir surūdys bet betonas tikrai niekur nedings.

Vamzdis drėkinimui. Paėmiau likusio pexa vamzdžio nuo grindinio šildymo, prigręžiojau skylutes, užaklinau ir išraičiau per visą ŽŠ. Jeigu namuose vdrug drėgnumas nebeatitiks higienos normų kokį gūdų žiemos vakarą, galėsiu praleisti kelis litrus vandens ir taip pakelti oro drėgnumą namuose. Argi ne gera idėja! 🙂 Tik gaila kad pas mane niekada nebūna per sausa, rotacinis rekupas atlieka savo darbą. Nors pas kaimyną identiškas rekupas, o namuose labai sausa…

Kai visi akmenukai jau supilti, tolaiu klojam geotekstilę, išlyginam smėliu ir viską gerai apšiltinam. O šiltinam tam, kad šiluma kylanti iš žemės gelmių nepabėgtų. Kadangi viskas yra po garažo grindimis kurios šiltintos 5-10cm ir šalia apšiltinto namo pamato, tai su šiltinimu per daug nepersistengiau. Suklojau 2 sluoksnius po 5cm. Ant polistirolo užklojau plėvelė, užpyliau viską žemėmis ir gerai suvibravau.

Pareinamuoju laikotarpiu, pavasari ir rudenį diena orą yra geriau imti iš lauko, kadangi būna šilčiau nei perleidus per šilumokaitį. O be to ir šiaip reikalinga galimybė imti orą iš lauko arba iš ŽS. Šiam tikslui reikalingas trieigis vožtuvas. Tokio vožtuvo Marijos žemėje nepavyko rasti, todėl teko užsakinėti iš kaimynų, štai nuoroda, užsakinėjau per pirklenkijoje.lt, su atsiuntimu kainavo 43,39, dar teko pirkti iš PL ir D per eshopwedrop.lt viskas sklandžiai praėjo. Šis trišakis pajungtas tarp ŽS ir rekuperatoriaus. Kol kas visą laiką oras paduodamas per ŽS, vis neprisiruošiu primontuoti paėmimo iš laiko atšakos.

 

 

Radonas

Radono monitorius. Paliekamas kelioms savaitėms, tada grąžinamas RSC kur nustatomi Rn kiekiai.

Naktimis nemiegojau bijodamas jog sukišti pinigai ir darbas nueis veltui jeigu akmenys ŽŠ bus pilni radono ir juo nebus galima naudoti, o pasirodo be reikalo 🙂 Buvo atlikti Radono tyrimai (momentiniai ir ilgalaikiai) ir kiekiai buvo minimalūs neviršijantys normos. Specialistas pasakojo, jog Marijos žemės akmenyse praktiškai nėra radono, aplink Vilnių irgi Radono problemos nėra.

 

 

Norint atlikti tyrimą, kuris kol kas buvo nemokamas, bet dėl didėjančio prašymų skaičiau tikriausiai taps mokamu.Reikia parašyti rsc@rsc.lt su prašymu atlikti tyrimą ir laukti skambučio. Tiesa specialistę teks pasiimti Vilniuje iš Kalvarijų g. 153 arba sumokėti už transportą.

 

 

 

Momentinis radono matuoklis.

 

Išvados

ŽS yra aktyviai naudojamas kiaurą parą be sustojimo. Jei gerai pamenu prie -30C iki rkeupo ateidavo apie -3C ir daugiau nekrisdavo. Kažkada pabandžiau palikti ŽS ilsėti per diena bet kai lauke -20 jis greitai vėl nukrenta iki ribinės temperatūros ir daugiau nekrenta. Dėl to nematau prasmės daryti atskirus kanalus ir per juos pakaitomis leisti orą, kaip darė VV namas. Rekupo rasojimas smarkiai sumažėjo, bet vis tiek liko problema, kadangi problema prasideda jau kai ateina ~0C, apledėjimo nepastebėjau,visai. Geriausia būtų rekupą statyti garaže, kur būtų mažesnis temperatūrų skirtumas tarp rekupo sienelių ir aplinkos temperatūros, tada rasojimo problemos turėtų nelikti. Vasara ŽS darbą labai gadina rotacinis rekupas, nors jis ir nesisuka, šilumokaita vis tiek vyksta. ŽS darbo efektyvumas vasara būtų didžiausiai jeigu namuose būtų temeratūra žemesnė nei ateinančio oro temperatūra iš ŽŠ. Tarkim lauke +30, namuose +22, ateinantis oras +25, tokiu atveju rekupas atšaldytų paduodamą orą į namus. O dabar gaunasi taip: Lauke +30, namuose +26, iš ŽS ateina +16, rekupas pašildo įeinantį orą iki 23C.

Ateiteis planai

• Sumontuot padavimo iš lauko atšaką
• Sudėti DS18B20 temeraturos sensorius.
• Suprogramuoti trieigio vožtuvo pavarą automatiniam darinėjimui.
•  Suprogramuoti loginimą.
• Padaryti gražų ŽŠ oro paėmimo kaminėlį 🙂

 

 

 

 

 

 

 

Rekuperacinės ventiliacijos įrengimas

Sveiki euro zonos gyventojai,

Kas dar nežinot jevras rašomas  paspaudus dešinį Alt+E arba nuspaudus kairįjį Alt ir surinkus 0128 🙂 tai tiek apie kompiuterinį raštingumą, o dabar straipsnelis apie ventiliacijos kanalų įrengimą.

Lankstūs ortakiai vs Cinkuotos skardos

Iš pradžių galvojau dėti lanksčius ortakius, dėl žemų lubų (~2,8) bet kuo toliau, tuo labiau man jie pradėjo nepatikti. Iš pradžių nepatiko tiktai kaina, bet po to pamačiau kaip atrodo pas kaimyną tie ortakiai iš labai garsios firmos iš kurių ir aš gavau pasiūlymą be tarpinių kainų o tik su bendra suma (tipo tokia durna politika pas juos :s) O kas blogiausia, kad tų ortakių vidinės sienelės ne lygio o gofruotos! Panašu, kad bandė kopijuoti bet nelabai pavyko, gaminys Lenkiškas gamina Poliair. Pas kitą kaimyną lankstūs ortakiai Wolf, jų vidinės sienelės lygios, tik kaina virš suvokimo ribų, be to tektų lauki mėnesį kol pristatys ir pritrūkus nieko nedasipirksi.  Dar vienas lanksčių ortakių minusas yra tai, kad toje patalpoje kur rekuperatorius gaunasi didelė barzda tų vamzdelių, dedasi paskirstymo kolektoriai kurie užima nemažai vietos.  Na bet didžiausias lanksčių ortakių privalumas yra tai, kad jie kokių 10 kartų greičiau ir lengviau sumontuojama nei cinkuoti ortakiai. Drąsiai rekomenduočiau dėti bute ir tiems kas darosi patys bet neturi labai tiesių rankų ir kantrybės 🙂 tik prieš perkant, būtinai apžiūrėkit patį gaminį!

Taigi, dar karta viską pasvarsčius ir pasimatavus, nusprendžiau pabūti konservayvus ir pasirinkti gerai visiems žinomą ir atidirbtą cinkuotų ortakių sistemą.

Projektas

Savaime aišku projektas yra reikalingas dalykas, jis naudingas ne vien dėl to, kad darant savarankiškai ir dar pirmą kartą nepridarytum kliurkų apie kurias nežinojai bet ir dėl to, kad būtų paskaičiuoti oro srautai, pasipriešinimas, o pagal juos ortakių dydis bei medžiagų kiekiai. Taigi iš pradžių buvo planas chuliganas susirasti pardavėjus kurie man parduotų medžiagas ir padarytų projektą, taip kaip pvz. Tece daro su šildymo/vandens sistemomis. Kelis tokius radau, bet po ilgesnių diskusijų supratau kad jie tik +- pabraižys ir tiek, taigi teko atsisveikinti ir ieškoti žmogaus kuris ne tik braižyti bet ir skaičiuoti moka. Žinoma aš jau buvau ir pats viską nusibraižęs, tik reikėjo specialisto kuris uždėtų paskutinius štrichus. Čia taip atrodė mano pirminis planas:

Ventiliacijos planas

o čia jau galutinė versija, kaip matote nieko nepasikeitė beveik 🙂

Vedinimo projektas po

Oro kiekiai

Oro pasipriešinimas

Ant oro padavimo ir ištraukimo buvo suplanuota dėti galingus stačiakampius garso slopintuvus, ir tas labai pasiteisino, net dirbant 100% praktiškai nėra jokio triukšmo, garsas tylesnis už veikiantį stalinį kompiuterį.

Projekte numačiau papildomą motorizuota sklendė AGUJM-125 kuri uždarys padavimą į didįjį kambarį (oro srautas 106m3/h pagal projektą) nakčiai o tada bus sumažinamos rekuperatoriaus apsukos arba tiesiog paduodama daugiau oro į miegamuosius. Tas papildomai kainavo ~250Lt. Taip pat viena motorizuot sklendė yra prie oro paėmimo iš lauko skylės, pavarą valdo rekuperatorius, tam jokios automatikos papildomai nereikia, bet kaip praktika parodė, rekuperatorius 99.99% laiko būna įjungtas, taigi ta sklendė, kaip ir išmetamo oro atbulinis vožtuvas praktiškai nereikalingi. Tiesa, dar reikalingas laidas tai sklendei, Amalva parduoda firminį ~20Lt bet kad žino omo dėsnį tai nebus sunku pasidaryti ir pačiam.

Taip pat sugalvojau, kad gartraukio oras bus išsiurbiamas į lauką kanalinio ventiliatoriaus pagalba (kuris kainavo 582Lt). Mintį pasiskolinau iš Raitūzo, ir tai buvo didžiausia nesąmonė statybų istorijoje kurią reikės kaip nors taisyti, apie taip bus kitas postas.

Viskas buvo padaryta pagal projektą, viskas labai puikiai tiko, visi sujungimai, kampai, net nesitikėjau kad viskas taip gerai atitiks projektą. Pakeičiau tik vieną vieną dalyką – patraukiau dvi reguliavimo sklendes iš darbo kambario į katilinę, kad esant reikalui būtų galima pareguliuoti nes katilinėje lubų apdailos nebus.

 

Kaina

Visos medžiagos ir rekupratorius – DOMEKTREGO- 400VE-R-EC-C4plus su atvežimu  kainavo  8700Lt
Papildomai pirkau vatą ortakiams apšiltinti ~100Lt ir pritrūkau silikono tūtelės.

Rekuperacinės sistemos kaina

Darbo eiga

Esu dėkingas likimui, kad jis mane nušvietė nedamūryti paskutinės pertvarų blokelių eilės  :). Be vidinių pertvarų dėti ortakius nejauku, nes galima nugrybauti arba tektų braižyti kambario sienas ant lubų o jeigu pertvaros būtų iki viršaus tai labai apsunkintų ir taip gana sudėtingą darbą. Taigi darbas ėjosi gana greitai, tik aš gal truputi per daug kruopščiai į tai žiūrėjau, visus sujungimus patepdavau silikonu, susukdavau savisriegiais ir dar ant viršaus užklijuodavau armuotą aliuminio juostą. Tas atėmė gana daug laiko, bet dabar per ortakius kad ir vandenį galimą leisti – ledas 🙂

Rekuperacinė ventiliacijos sistema

Balninė atšaka

Ortakio tvirtinimas prie medinės perdangos

Kryžmė KT-160-125

Motorizuota sklendė AGUJM-125 su Belimo LM230A motoru

Ortakio tvirtinimas prie medinės perdangos

Bendro kambario atkarpa valdoma motorizuota sklende

160 ortakis

160 ortakis paleis siena

DOMEKTREGO- 400VE

DOMEKTREGO- 400VE-R-EC iš gamyklos atkeliavo pabraižytas

GK karkasas

Revizinis liukas Knauf

Revizinis liukas Knauf

Revizinis liukas Knauf

Ortakių apšiltinimas

Nuvarvėjusios oro paėmimo grotelės 😦

 Išvados

• Kitą kartą nedėčiau nei atbulinės sklendės prie išmetamo oro į lauką angos nei motorizuotos sklendės prie oro paėmimo iš lauko angos. Rekuperatorius visada būną įjungtas, net kai nieko nėra namuose, kitaip rasoja langai. Be to prie išmetamo oro angos, atbulinis vožtuvas sukuria gana didelį triukšmą kuris girdisi lauke, kaimynas dar negyvena o jau bamba, kad labai girdisi.
• Oro išmetimas iš gartraukio tiesiai į lauką sandariame name neįmanomas dalykas. Įjungus ventiliatorių susidaro labai didelis vakuumas. Situaciją švelnina rekuperatorių nustačius 0% ištraukimas ir 100% padavimas, bet tada į patalpas pučiamas šaltas oras visu pajėgumu, o tai komforto nepriduoda…
• Mitas, kad rekuperatorių su ortakiais reikia jungti per gofras yra nesąmonė. Buvau tiek padavimo tiek ištraukimo ortakius sujungęs su rekuperatoriumi nenaudojant jokių gofrų. Tiesa teko pavargti, nes tai padaryti nėra taip paprasta. Po to teko truputi perdaryti ir ištraukimą sujungiau su gofra. Jokio skirtumo nepastebėjau,  nėra jokio triukšmo net dirbant 100%.
• Jeigu rekuperatoriaus nežadate naudoti greitu laiku, geriau jį pirkti atskirai vėliau. Nes mano atveju nuo įsigijimo iki paleidimo praėjo kokie 6 mėnesiai. Taigi rekuperatorius dulkėjo nenaudojamas o tuo tarpu garantija pradėjo skaičiuotis nuo įsigijimo datos.
• Amalvos oro paėmimo/išmetimo grotelės niekam tikusios, dėl dviejų priežasčių:
  1. Jos oksiduojasi, o oro paėmimo kuri gauna daugiau kritulių pradėjo varvėti ir išpurvino tinką, bandžiau šveisti, bet nenusišveičia.
  2. Jos sukurtos taip, kad jų išimti ir išvalyti ortakį negalima. Paėmimo ortakis manau tikrai užsiterš, o nenuėmus grotelių prieit nepavyks.

Kitą kartą dėčiau tokias groteles kaip pas kaimyną, pvz. žemiau, nežinau tiksliai kaip jos vadinasi bet jas galima atidaryti ir išvalyti: