Reklama

Šilumos siurblys oras-vanduo


Sveiki planetos gyventojai,

šiame poste noriu papasakoti šiek tiek apie šilumos siurblius oras-vanduo. Dabar jau nepamenu kodėl mums šovė mintis statyti šilumos siurblį, tikriausiai iškasdino prieš kelis metus neaiškios dujų kainos ir abonentiniai mokesčiai, dokumentų tvarkymas ir su tuo susijusios papildomos išlaidos. Apie KK ar granulinį nebuvo net minties, daugelis man gali paprieštarauti, bet mano nuomone šios technologijos jau atgyvena, teršia orą kaimynams, reikalauja priežiūros, sandelio, sudėtingo šiluminio mazgo, akumliacinės talpos, kamino kurio pas mus net nėra ir t.t. Žodžiu namas turi tarnauti ir nešti gėrį man o ne aš jam ir kuo mažiau aš jam tarnausiu, tuo daugiau galėsiu džiaugtis jame gyvendamas ir veikdamas kažką prasmingo. Iš pradžių buvo daug svarstoma ką pasirinkti: gruntas-vanduo ar oras-vanduo. Po ilgų svarstymų gruntas-vanduo buvo atmestas, pagrinde dėl to, jog pas mus yra sausas žvyras, o vanduo ~70m gilyje ir tokiame grunte nėra šilumos nešėjo – vandens, dėl ko krenta efektyvumas. Taigi nesinorėjo sumokėti vien už gręžinius 20KLt ir turėti mažo efektyvumo šilumokaitį.

Pasirinkimas

Teko nemažai domėtis įvairiais gamintojais, apsilankyti parodose ir pas tuos kas jau naudojasi oras-vanduo. Atmintyje buvo gerai išreklamuoti Panasonic, Daikin, Mitubishi.  Vėliau pradėjau lyginti kiekvieno modelio parametrus, “navarotus” ir kainas. Kuo įrenginys turi daugiau navarotų, tuo didesnė jo kainą, nors tie pribumasai energijos išlaidų nesutaupo o kaina pakyla vos ne dvigubai. Mitsubishi ir Daikin atkrito dėl didelės kainos, be to brangios ir detalės ir sunku gauti. Liko keli verti dėmesio:

Panasonic – geras daiktas, bet aukšta kaina.

Remko – puikūs parametrai, pribumbasų puokštė, bet kosminė kaina.

Energy Save – pigus, bet nėra normalių aprašymų, nekelia pasitikėjimo nors žmogus kuris juo naudojasi patenkintas.

Samsung – nugalėtojas, gera kaina, daug informacijos, geri parametrai, nebrangios detalės, turi puikų servisą, geri atsiliepimai.

Didžiausią įtaką pasirinkimui padarė pažįstamas montuotojas kuris užsiima vedinimo sistemų montavimų ir puikiai žino visų įrenginių pliusus ir minusus. Todėl jo argumentas, jog sus Samsung servisas yra labai greitas ir nebus problemų jeigu kas atsitiktų įrenginiui, bei pigi detalių kainą galutinai įtikino. Buvo pasirinktas kiek galingesnis 10kw (prie -2c gaminant+35C) Samsung EHS AEX100EDEHA/EU + AEN080YDEHA/EUTWL SWP2 200l boileris. ŠS prie -20C gali gaminti max 6,97kw  paduodamas 35C  vandenį ir sunaudodamas 3,56Kw. Namo poreikiai yra ~6kw.

Maniškis ŠS oras-vanduoyra split tipo, kai kompresorius yra lauke, o valdymo blokas su šilumokaišiu, pompa ir išsiplėtimo indu yra viduje.  Trumpai sakant išorėje yra kompresorius su garintuvu ir ten vaikšto tik freonas:

outdoor.PNG

O viduje yra vidinis modulis arba Hydro unit kuris turi šilumokaitį kurio pagalba vyksta šilumos mainai tarp vandens ir freono. Jame taip pat yra įmontuotas 6Kw tenas, cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas:

indoor

shemaMontavimas

Visų pirma lauko moduliui reikia paruošti pamatą. Samsung dokumentacijoje nėra aiškiai aprašyta kaip būtent reikia daryti pamatą Lietuvos klimatui kur įšalas gali būti daugiau nei 1m, yra tik reikalavimai atstumui nuo sienos ir aukščiui. Todėl rėmiausi Remko rekomendacijomis. Iškasiau ~1,3m duobę, ją pripyliau žvirgždo, viduje palikau drenažinį vamzdį ir sutankinau, ant viršau du šaligatvio borteliai o ant jų rėmas. Tik padėklo apačioje nedariau, viskas ir taip nubėga ir susigeria.

Remko

Kai jau buvo paruoštas pamatas išoriniam moduliui užsakiau visą kitą įrangą. Montuojojai montuoja tik freoninę dalį, santechninę – santechnikai. Taigi panagrinėjęs santechninę dalį, pakalbėjus su keliais santechnikais buvo aišku kad jiems niekas neaišku ne vienas negalėjo papasakoti kaip tai turi būti daroma o dokumentacijoje irgi tik rekomendacijos. Taigi pasiskaičiau, pasikonsultavau su protingais žmonėmis, pasidariau schemą, susipirkau reikalingas dalis ir sumontavau santechninę dalį pats per kelias dienas. Taip pat pakabinau vidinį modulį, pajungiau elektros kabelius, pajungiau trieigį vožtuvą.

 

Kai viskas buvo paruošta, montuotojas turėjo pajungti freono vamzdelius ir paleisti siurblį. Pirmą užduotį jis atliko puikiai – sumontavo varinius vamzdelius, išsiurbė iš jų orą ir paleido freoną iš išorinio modulio (freaono yra iš gamyklos, jo pildyti nereikia jei vamzdeliai nėra ilgesni berods 15m). Tada kai reikėjo paleidinėti ŠŠ paaiškėjo, kad meistras nieko nežino – pirmą kartą mato. Už pajungimą sumoku 800Lt už pusdienį darbo ir kelis metrus vamzdžio.

Paleidimas

Teko imti dokumentaciją ir gilintis į parametrus. Šiaip įrenginį galima pilnai naudoti su gamykliniais nustatymais, tik reikia viską sutikrinti pvz. ar yra boileris, el. pakaitinimas, dujų katilas, data, laikas, norimos temperatūrų ribos ir t.t. Naudojimo instrukcija tiesa sakant nėra labai aiški, trūksta detalių paaiškinimų todėl pirmą kartą norint greitai susigaudyti bus sunku. Daug naudingos info radau samsung-heatpumps.co.uk  ir samsungehs.co.uk taip pat jų FB ir youtube. O čia parašyta kip turi montuotojai paleisti ŠS Samsung EHS non TDM split Manual 2014 November.

 

Naudojimas

Pultas

Pultas

Vedant elektros laidus name kartu buvo pravestas UTP kabelis ŠS pultui bei dar vienas kabelis rekuperatoriui valdyti patogioje vietoje. Dabar viską galima valdyti patogioje vietoje šalia dušo.

ŠS iš gamyklos turi ilgą laidą šiam tikslui, be to dabar šildymas veikia reaguodamas į termometrą kuris yra valdymo pulte (kairėje pusėje apačioje matosi skylutės). Tam reikia pakeisti kelis nustatymus ir perjungti fizinius jungiklius pačiame pulte. Kambario temperatūra dažniausiai nustatyta 20C, ŠS prikaitina iki 21C ir išsijungia, vėl pradeda šildyti kai nukrenta iki 19,5C. Žinoma tai vyksta 1-2 kartus per diena arba visai nevyksta jeigu šviečia saulė. Vidaus temperatūrą galima reguliuoti pagal grafiką nustatant kiekvienai dienai norimą temperatūrą ir laiką. Karštas vanduo dažniausiai nustatytas 45C, ir veikia pagal 24h laikmatį (karštam vandeniui kažkodėl tai negalima nustatyti savaitinio grafiko bei temperatūros pagal grafiką) įsijungia 4:00 prikaitina boilerį rytiniam dušui, išsijungia 20:00 kad nekaitintų vandens dienos tarifu nakčiai. Kadangi boileryje temperatūra palanki veistis  legionelėms tai Sekmadieniais 15h boileris automatiškai prikaitinamas iki 70C naudojant teną boileryje kury automatiškai valdo ŠS.

Sąnaudos

Samsung EHS turi savo sakičiuoklę, žinant namo šilumos poreikius galima preliminariai paskaičiuoti kokius bus elektros sąnaudos. Atrodo kad man skaičiuoklė veikia gana tiksliai, tik nežinau ar tiksliai atvaizduoja dujinio katilo sąnaudos kurios yra neįtikėtinai didelės 🙂 Skaičiuoklę “EHS Simulator” galima atsisiųsti čia.

predict

Apskaičiuotas energijos suvartojimas. EHS – ŠS šildymui ir vandeniui

ŠS nerodo nei kiek sunaudoja nei kiek kartų įsijungia kompresorius, atskiro skaitiklio irgi nestačiau todėl galiu pasakyti tik kiek elektros suvartojama bendrai. Tiesa sakant šiais metais buvo pirma žiema kai rekuperatorius dirbo per žemės šilumokaitį, bet per didžiuosius šalčius vis tiek jungiau oro pašildymą, kad pūstų +20C pastebėjo, jog tai smarkiai padidina elektros suvartojimą, nes ant rekuperatoriaus maitinimo esu uždėjęs kwh matuoklį. Dabar turiu klausimą į kurį nežinau atsakymo, kas taupiau ar pūsti nešildytą orą 16-18C kas greitai atvėsina patalpas ar pašildyti orą iki 20C ir leisti ŠS daugiau miegoti? Tai galėsiu atsakyti tik žinant tikslias ŠS sąnaudas.  O optimalus variantas manau būtų paduodamą orą perleisti per šilumokaity kuris sujungtas su ŠS, taip būtų galima greitai prišildyti patalpas ir gerai atvėsinti vasara.

Vasara kai labai karštą įjungiu šaldymo funkciją, tada per grindinį šildymą paduodamas ~16C vanduo. pastebėjau kad to neužtenka, grindys yra vėsios bet kambaryje vis tiek karšta, dėl to būtų daug efektyviau vėsinti paduodamą orą o ne grindis.

Taigi bendras sunaudojimas nuo 13m, apsigyvenom 2014-09-03, deklaruodavom skaitiklio parodymus kada papuola, dėl to grafikai nėra gražūs. Tik 2016m sausį deklaravau nuo iki, nes buvo pačiam įdomu kiek prie tokių šalčiu bus sunaudota energijos. Energijos per 2016 sausį buvo sunaudota dieninės –  312Kwh, naktinės – 317Kwh, bendrai – 629kwh kainuojantys 74,12€. Priminsiu, kad šildoma 110m2 ploto, palaikoma 20-21C, maudomasi duše kasdien, 60w TV visą dieną ir vakarą įjungtas, rekuperatorius nuolat įjungtas.

 

 

Reklama

Grindinio šildymo vamzdelių vedžiojimas


Sveiki statytojai ir belanuojantys,

Truputi atsilieka mano blogas, per tas statybas nelieka niekam laiko, ypač kai daug darai pats. 2013-11-16 pradėjau vedžioti grindinio šildymo vamzdelius. Tiesa dar prieš tai pasidomėjau klojimo kainos, buvo minčių atiduot ši darbą “specams”, tiksliai nepamenu kainos, bet virš 1,5KLt tikrai būtų kainavę.  Projektą turėjau, truputi patobulinau 🙂 taigi daug galvoti nereikėjo.

Priminsiu, kad į grindis sudėta 30cm polistirolo trimis sluoksniais. Antrame sluoksnyje išvedžioti vandentiekio vamzdžiai tada paklotas trečiasis sluoksnis ant jo refleksinė garo izoliacinė plėvelė ir tada buvo montuojamas grindinio šildymo vamzdis. Vamzdis 18×2 Frankishe ff-therm multi Difustop PE-Xa PEX be aliuminio. Jį pasirinkau todėl, kad tai yra stiprios vokiečių firmos gaminys atitinkanti standartus už konkurencingą kainą. Vamzdis buvo tvirtinamas plastikinėmis kabėmis kas 20, 15 prie langų ir voniose kas 10cm. Prieš pradedant montuoti teko dar kartą nusibraižyti visas vidines sienas, kadangi jų dar nebuvo.

kolektorius buvo numatytas toje vietoje kur dar nėra sienos,  dėl to teko kažką sumontuoti laikino. Taigi pritvirtinau lenta prie lubų (santvaros) ir prie jos medinį “kolektorių”, kad turėčiau prie ko tvirtinti vamzdelius. Bet labai greitai lenta pradėjo eit į šoną, nes vamzdeliai norėdami grįžti į pradinę forma ją stūmė, dėl to prikaliau dar du brūselius prie grindų ir problemos išsisprendė 🙂 Dėdamas vamzdelius kolektoriaus nedėjau, kadangi nebuvo signalizacijos ir nenorėjau gero daikto palikti vieno. Vamzdelius prie laikino kolektoriaus rišau viela, o kad jų nežeisti užmoviau izoliacijos.

Vamzdžio buvo 600m ir 200m ritiniai, todėl teko truputi pavargti kol sumasčiau kaip vynioti 600m ritinį. Kelis kartus dirbome dviese, tai darbas einasi kaip iš pypkės. darbą sunkino tai, kad temperatūra nesiekė nei 10C dėl to vamzdis buvo kietas ir jį lankstyti mažais kampais buvo sunkoka, be to jis vis norėdavo grįžti į pradinę formą ir kabės kai kuriose vietose nelaikė, bet tokių kampų nebuvo daug, o kur reikėjo pašildžiau ir sulenkiau.

Katilinės patalpoje ir dalį tambūro visus padavimo (karštus) vamzdelius izoliavau, palikau tik grįžtančius, kad nebūtų pirties nes pareguliuoti šių patalpų neišeis.

Tenai kur bus vidinės pertvaros, patiesiau armatūrinį tinklą, pakėliau tinką nuo grindų pakišdamas vamzdžio gabaliukų ir viską surišau viela.

Koks skirtumas tarp šildymo vamzdžių su aliuminiu (Al) ir be (PEX)

Abu vamzdžiai yra geri šilumos laidininkai todėl abu vienodai atiduos šilumą ir galų gale dėl to koks bus panaudotas vamzdis nebus jokio skirtumo. Esminis skirtumas yra tas, kad PEX vamzdys yra atsparesnis laipiojimui montavimo ir betonavimo metu. Gerai užmynus ant daugiasluoksnio Al vamzdžio kuris yra pririštas prie armatūros jis sulinks, susiplos ir į savo vietą nebegrįš. Al vamzdžius yra lengviau montuoti. Al vamzdžiai (žinomų firmų) dažniausiai būna kur kas brangesni nei PEX.

Kaip daryčiau kitą kartą

  • Nenaudočiau kabių, riščiau vamzdį prie tinklo
  • Nenaudočiau fibros, kadangi jos kainuoja tokia pat kaip armatūros (imant medžiagas iš betonuotojų). Realiai fibros sunaudoja už kokių 50Lt bet nuo to kaina nesikeičia…
  • dėčiau 20mm vamzdį, nes būtų galima dėti didesniais atstumais, būtų mažiau darbo klojant 🙂
  • kaip ir dabar rinkčiausi tik PEX vamzdį kuris būtų atsparus mindžiojimui. Patikėkit manim, betonuotojams yra visiškai dzin kas po kojom…
  • naudočiau plėvelę kuri sužymėta pvz. kas 5cm (jeigu nenaudočiau armatūros tinklo)
%d bloggers like this: