Žemės šilumokaišio įrengimas


Sveiki žemės gyventojai,

Šį kartą norėčiau pablevyzgoti apie ilgai visų lauktą temą – Žemės Šilumokaitį (ŽŠ). Daug kas manęs klausia kam to reikia, kada atsipirks arba sako kad niekada neatsipirks. Aš iš pradžių irgi pakrapštydavau apsauginį smegeninės kevalą, pagalvodavau kam gi man to reikia? Pagrindinė priežastis dėl kurios užsimaniau daryti ŽŠ buvo pati idėja. Kada jei ne dabar galėčiau tokią idėją įgyvendinti kol dar purvynai aplink ir aplinka nesutvarkyta! Dar viena labai rimta priežastis buvo apledėjęs rekuperacinius per žiemos šalčius bei paduodamas šaltas oras be papildomo pašildymo. Taip pat per vasaros karčius į namą ateinantis karštas oras. Žodžiu dėl ŽŠ statybų abejonių nekilo, abejojau tik dėl konstrukcijos ir efektyvumo.

Pasirinkimas

Kaip žinia ŽŠ gali būti įvairių tipų, esu apsvarstęs įvairius variantus. Labiausiai džiaugiuosi kad nepaskubėjau ir nepaklojau kokio kanalizoko PVC vamzdžio iškasus pamatus ar klojant vandentiekį. Nežinau kaip jūs bet aš geriau pataupysiu sveikatą ir neeksperimentuosiu koks yra ilgalaikis ftalatų poveikis savo ir savo šeimos sveikatos kaina. Taigi kanalizoko PVC vamzžiams griežtas ne! Yra tam skirtų PP vamzdžių, tik aš jų neradau už protu suvokiamą kainą ir neradau jokios kitos alternatyvos, jeigu kas rasite tai būtinai pasidalinkite! Taigi jei būtų koks  Ø0,2m PP vamzdukas už kokius 10€/m tai tikriausiai būčiau apvyniojęs aplink namą ar paklojęs per visą sklypą tada kai buvo tiesiamas vandentiekis. Būtų daug paprasčiau! Kai jau namas buvo pastatytas aplink pamatą nebesinori kasinėti, be to dar vandens vamzdis eina per sklypą o variantas išvedžioti vamzduką su glikolių ir varinėti jį per šilumokaitį prieš rekuperatorių nelabai tiko, tiesa sakant nelabai ir noro buvo terliotis su glikoliu, automatika, santechnika ir visa kita. O be to ir gruntas pas mus sausas, tai efektyvumas tikrai ne koks būtų. Kanalinis man netiko nes neturėjau tiek vietos po garažu ir tiesa sakant reiktų kasti tikrai nemažą katlavaną, o be to ir teorijos nelabai kur radau. Taigi liko atviro tipo paprastasis variantas variantas Bangų namo vadinamas Tūriniu – stambios skaldos ar riedulių pagrindu įrengtas šilumokaitis, kuriame oras keliauja per tuštumas tarp akmenų. Tiesa dėl Bangų namo kanalinio man irgi abejonių kelia jo ilgaamžiškumas. Aš irgi svarsčiau daryti kanalus iš keraminių blokelių, bet po to atsisakiau tos minties, nes keramika bijo drėgmės ir šalčio ir po keik tai metų iš keraminių blokelių gali nieko doro nelikti.

Receptas 

Jums reikės:

Žemės kasimas ~80€
Akmenys (arba skalda) – 16t – 310€
Geotekstilė ~30m2 –  ~ 20€
plėvelė 200mk ~30m2 ~ 10€
~30vnt. Haus P6-20 blokelių ~20€
4vnt. 3m  Ø0,2m Ortakiai ir dvi alkūnės ~40€
Keli maišai cemento ir keli armatūros strypai ~ 15€
polistirolas EPS100 ~1m3 ~ 50€
Vibro plokštės nuoma (3 savaigaliai, sinc.lt) ~50€
1vnt.  Ø0,2m perjungimo sklendė – 43€

Viso ~ 640€  – ~14000Kcal

Gamybos procesas

Labai naudingos info radau pas kaimynus kurie iš to daro biznį : wymiennikgruntowy.pl   profesionaliai. Dviračio neišradinėjau, todėl stengiausi padaryti kuo panašiau pagal šį planą Gravel Heat Exchanger

Taigi, gražų 2015m Balandžio 20 rytą buvo pradėti lauko darbi ir iškastas katlavanas ŽS (mažesnė duobė) bei rūsiui. ŽS vieta parinkta po garažu. Duobė reikia kasti bent 1m platesnę, kad būtų patogu prieiti ir kad nevirstų žemės. Duobės dydis – kuo didesnis tuo geriau. Pačio ŽS plotas gavosi ~4×2,5m akmenukų storis ~1m. Efektyvumu esu patenkintas. Katlavano viduryje iškasiau duobę ir pripyliau žvirgždo – drenažui.

Iškasus katlavaną ir išlyginus bei sutrombavus dugną, suklojau plėvelę kuri apsaugos nuo drėgmės ir  geotekstilę kuri viską stabilizuos ir neleis akmenims niekur pabėgti.

Sekantis pats blogiausias etapas, tai akmenukų plovimas ir duobės užpildymas. Pasirinkau akmenis, nes skalda pasirodė per daug smulki. Akmenis radau gariūnų karjere, jie kaip ir niekam nereikalingi, lieka kaip šalutinis produktas atsijojus bet kaina kaip skaldos vis tiek. Akmenys neplauti, nors karjere ir atrodė visai švarūs, bet pajudinus pasirodo daug šiukšlių ir purvo turi. Teko gausiai lieti vandeniu ir plauti vietoje. Užpildžius dugną ~10cm buvo pakloti Haus blokeliai su  padarytomis papildomomis skylėmis geresnei oro apykaitai. Į šonines Haus blokelių puses įdėjau metalinį armavimo tinklą 50x50x4mm vėlgi, kad geriau viskas vėdintųsi ir būtų kuo mažesnis pasipriešinimas.

Sudėjus 3 eiles blokelių ir užpylus iki viršaus akmenukais ant viršaus uždėjau 200mm ortakį kurį prapjoviau išilgai, o po to viską gražiai užbetonavau. Ortakis gal ir surūdys bet betonas tikrai niekur nedings.

Vamzdis drėkinimui. Paėmiau likusio pexa vamzdžio nuo grindinio šildymo, prigręžiojau skylutes, užaklinau ir išraičiau per visą ŽŠ. Jeigu namuose vdrug drėgnumas nebeatitiks higienos normų kokį gūdų žiemos vakarą, galėsiu praleisti kelis litrus vandens ir taip pakelti oro drėgnumą namuose. Argi ne gera idėja! 🙂 Tik gaila kad pas mane niekada nebūna per sausa, rotacinis rekupas atlieka savo darbą. Nors pas kaimyną identiškas rekupas, o namuose labai sausa…

Kai visi akmenukai jau supilti, tolaiu klojam geotekstilę, išlyginam smėliu ir viską gerai apšiltinam. O šiltinam tam, kad šiluma kylanti iš žemės gelmių nepabėgtų. Kadangi viskas yra po garažo grindimis kurios šiltintos 5-10cm ir šalia apšiltinto namo pamato, tai su šiltinimu per daug nepersistengiau. Suklojau 2 sluoksnius po 5cm. Ant polistirolo užklojau plėvelė, užpyliau viską žemėmis ir gerai suvibravau.

Pareinamuoju laikotarpiu, pavasari ir rudenį diena orą yra geriau imti iš lauko, kadangi būna šilčiau nei perleidus per šilumokaitį. O be to ir šiaip reikalinga galimybė imti orą iš lauko arba iš ŽS. Šiam tikslui reikalingas trieigis vožtuvas. Tokio vožtuvo Marijos žemėje nepavyko rasti, todėl teko užsakinėti iš kaimynų, štai nuoroda, užsakinėjau per pirklenkijoje.lt, su atsiuntimu kainavo 43,39, dar teko pirkti iš PL ir D per eshopwedrop.lt viskas sklandžiai praėjo. Šis trišakis pajungtas tarp ŽS ir rekuperatoriaus. Kol kas visą laiką oras paduodamas per ŽS, vis neprisiruošiu primontuoti paėmimo iš laiko atšakos.

 

 

Radonas

s_chamber_large[1]

Radono monitorius. Paliekamas kelioms savaitėms, tada grąžinamas RSC kur nustatomi Rn kiekiai.

Naktimis nemiegojau bijodamas jog sukišti pinigai ir darbas nueis veltui jeigu akmenys ŽŠ bus pilni radono ir juo nebus galima naudoti, o pasirodo be reikalo 🙂 Buvo atlikti Radono tyrimai (momentiniai ir ilgalaikiai) ir kiekiai buvo minimalūs neviršijantys normos. Specialistas pasakojo, jog Marijos žemės akmenyse praktiškai nėra radono, aplink Vilnių irgi Radono problemos nėra.

 

 

Norint atlikti tyrimą, kuris kol kas buvo nemokamas, bet dėl didėjančio prašymų skaičiau tikriausiai taps mokamu.Reikia parašyti rsc@rsc.lt su prašymu atlikti tyrimą ir laukti skambučio. Tiesa specialistę teks pasiimti Vilniuje iš Kalvarijų g. 153 arba sumokėti už transportą.

 

 

IMG_3801

 

Momentinis radono matuoklis.

 

Išvados

ŽS yra aktyviai naudojamas kiaurą parą be sustojimo. Jei gerai pamenu prie -30C iki rkeupo ateidavo apie -3C ir daugiau nekrisdavo. Kažkada pabandžiau palikti ŽS ilsėti per diena bet kai lauke -20 jis greitai vėl nukrenta iki ribinės temperatūros ir daugiau nekrenta. Dėl to nematau prasmės daryti atskirus kanalus ir per juos pakaitomis leisti orą, kaip darė VV namas. Rekupo rasojimas smarkiai sumažėjo, bet vis tiek liko problema, kadangi problema prasideda jau kai ateina ~0C, apledėjimo nepastebėjau,visai. Geriausia būtų rekupą statyti garaže, kur būtų mažesnis temperatūrų skirtumas tarp rekupo sienelių ir aplinkos temperatūros, tada rasojimo problemos turėtų nelikti. Vasara ŽS darbą labai gadina rotacinis rekupas, nors jis ir nesisuka, šilumokaita vis tiek vyksta. ŽS darbo efektyvumas vasara būtų didžiausiai jeigu namuose būtų temeratūra žemesnė nei ateinančio oro temperatūra iš ŽŠ. Tarkim lauke +30, namuose +22, ateinantis oras +25, tokiu atveju rekupas atšaldytų paduodamą orą į namus. O dabar gaunasi taip: Lauke +30, namuose +26, iš ŽS ateina +16, rekupas pašildo įeinantį orą iki 23C.

Ateiteis planai

  • Sumontuot padavimo iš lauko atšaką
  • Sudėti DS18B20 temeraturos sensorius.
  • Suprogramuoti trieigio vožtuvo pavarą automatiniam darinėjimui.
  •  Suprogramuoti loginimą.
  • Padaryti gražų ŽŠ oro paėmimo kaminėlį 🙂

 

 

 

 

 

 

 

Apie Mantas
Friendly, honest, smart.

12 Responses to Žemės šilumokaišio įrengimas

  1. Super naudingas postas. O gyvenimiškai jau pajautėte naudą? Ta prasme ar spėjote pajusti skirtumus be ZS ir su juo?

    Bypass’o nenaudojote dėl rekupo galimybių? Kažkaip supratau, kad rotacinis tokios galimybės neturi, suprask plokštelinis turėtų?

    Patinka

    • Mantas says:

      Nu gi rašiau, kad žiema tai ikras stebuklas, vasara dėl rekupo kiek prasčiau. Rotacinio bypasas yra tada kai nesisuka šilumokaitis, bet VV namas turi plokštelinį ir tokios pačios problemos, nežinau a čia nuo firmos/modelio priklauso ar čia visi rekupai taip elgiasi. Šiaip rotacinio tokios problemos sprendimas būtų išimti šilumokaičio cilindrą vasaros metu ir įdėti kitą cilindrą su pertvara per vidurį gerai izoliuotą, kad nevyktų šilumokaita. Bet Amalvos šilumokaitis labai sunkiai išsiima, daug sandarikliu, būtų sunku sukonstruoti tokį cilindrą kad būtų hermetiškas, bet yra imanoma, gal kada to reiks imtis 🙂

      Patinka

  2. Sveiki dar sykį. Drėkinimo mintis yra grynai jūsų, ar čia buvo paminėta ir jūsų nurodytose nuorodose?

    Patinka

  3. Raimundas says:

    Sveikas Mantai,
    o kaip planuoji saugotis nuo bakterijų, kurios pradės kauptis skaldoje? Vasaros metu, skaldoje bus drėgna ir bus puiki terpė kauptis bakterijoms. Su laiku, gali tapti nemalonus kvapelis.
    Ant oro paemimo (prieš skladą), turi būti įrengtas oro filtras, nes kitaip laikui bėgant skaldą užterši dulkėmis ir įvairiais nešvarumais.
    Įdomu, koks gavosi šilumokaičio oro pasipriešinimas?

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    • Mantas says:

      Sveiki,

      Dėl bakterijų ir grybų jau buvo aprašyta, niekas ten nesikaupiau, jeigu nebūtų naudojama tai gal tada ir kažkas kauptųsi, jokių kvapų nėra, neatrodo kad ten daug drėgmės apskritai yra.
      Ant oro paėmimo planuoju G3 medžiagos filtrą uždėti kai bus gaminamas paėmimo kaminėlis.
      Pralaidumo nežinau, neturiu kaip išmatuoti, bet kai montavau garaže trieigę skledę, lauke pūtė stiprus vėjas, tai jausdavosi gūsis vėjo iš šilumokaičio.

      Patinka

  4. Rolandas I says:

    Sveiki,
    su malonumu skaitau Jūsų blogą, ir dėkoju už puikų informacijos pateikimą. Turiu klausimą dėl ŽŠ užpildo, manau, gali būti aktualus ir kitiems Jūsų blogo skaitytojams, kurie ateityje įsirenginės tokio tipo žemės šilumokaičius. O gal atsilieptų jau įgyvendinę panašią idėją. Esu nugriovęs seną namuką, kuris buvo apmūrytas baltomis silikatinėmis plytomis. Tai šios statybinės medžiagos sukroviau nemažas rietuves. Galvoju jas panaudoti ant išlyginto ir sutankinto smėlio pagrindo ŽŠ duobėje, suklojant jas su tarpeliais, taip padarant tarpus orui vaikščioti , (vietoje rupių akmenų). Oro paėmimą iš lauko ir padavimą iki rekuperatoriaus įrengčiau panašiai kaip pas Jus. Galvoju jeigu paduodamo oro debeto pakanka perkošti per skaldą, gal pavyktų ir su plytomis. ŽŠ vieta būtų po namu, po svetaine, vietos jam turiu apie 20-25 m2. palikčiau maždaug po 1 m atstumą nuo rostverko. Galvoju kokiame gylyje geriau “įsodinti“, ar giliau, ar kelti iki apatinio grindų šiltalo sluoksnio . Kokia Jūsų nuomonė?

    Patinka

    • Mantas says:

      Sveiki,
      malonu girdėti kad skaitot. Aš pirma pasidomėčiau ar silikatinės plytos tikrai nėra kuo pavojingos, nors ten turbūt tik smėlis ir kalkės tai gal ir ok. Dėl tarpų tai manau jog su plytom gausis dar geresni tarpai nei su stambia skalda ar akmenim. Lovį kasčiau kuo toliau nuo rostverko, kuo labaiu į namo vidurį. Jei pavyks tai sulyginkit ŽŠ viršų su grindų šiltalu, jei nepavyks vis tik apklokit bent 10cm. Nepalikit ŽŠ viršaus neapšiltinto! Šiaip kuo giliau ŽŠ tuo jis turėtų efektyviau veikti, tik neradau gylio priklausomybės, bet manau ji yra minimali, dėl to labai nesukčiau galvos, svarbiausia gerai apšiltinti viršų, kad šiluma nepabėgtų.

      Patinka

  5. Olegas says:

    Laba diena. Kaip issisprende gartraukio problema? Turiu lygiai tokia pat. Ieskojau, kaip apskritai realizuojamas gartraukio pajungimas sandariuose namuose, bet matomai tai Didziuju Masonu Sventa Paslaptis.

    Patinka

  6. Bangunamas says:

    Sveiki,
    pakomentuosiu dėl molinių blokelių. Mano ŽŠ yra nudrenuotas ir iki jo vandens lygis normaliu atveju nepakyla. Jis laikosi maždaug apie 40cm žemiau ŽŠ kanalų. Manau tai yra optimalu, nors gavosi gana atsitiktinai. Vasarą kanaluose gali būti drėgmės, kuri kondensuojasi iš oro, bet tuo metu būna šilta. Žiemą oras sausina ŽŠ ir jokios drėgmės nesijaučia, bent jau tokios, kad būtų galima užskaityti šalčio ciklą – “užšaldymas pamerkus“. Dėl šių prižasčių galiu lažintis, kad blokeliai ilgai ir nuobodžiai tarnaus. Galite imti betono blokelius, kurie taip pat puikiai tinka, tik šilumokaičio plotas bus šiek tiek mažesnis ir momentinis šilumos atidavimas būtų vos vos mažesnis. Su plytomis taip pat gerai, tik nereikėtų pamiršti geotekstilės.
    Maniškis buvo apsemtas ir nudrenavus nesijautė jokio blogo kvapo ar dar kažko net ir po tokio atvejo. Čia kažkas panašaus kaip šulinys, kuris prasmirsta tik nuo pieno bidonų. Taip pat rusys prasmirsta nuo pupelijusių burokų, bet ne pats iš savęs. Daržovės labiau pelija kambaryje nei rūsyje. Medis labiau pūva ant žemės nei po žeme. Teoriškai grybas gali įsiveisti visur, ne tik ŽŠ, bet praktiškai jo niekad nebūna ten kur yra deguonies, net ir be deguonies rūsys pakankamai atsparus pelėsiui dėl žemesnės temperatūros.
    Olegai – rekuperatorius yra pakankamai brangus įrenginys, kurį gadina ore disperguoti maisto gaminimo riebalai, tai vos ne vaškas. Kuo šaltesnis paviršius tuo šios dalelės labiau ant jų sėda, o su fairiu jų nenuvalysi, reikia harpiko ar panašiai. Čia tas pats brudas kuris per 10metų nusėda ant virtuvės spintelių viršaus. Kaip tokį dalyką nuplautumėte nuo rekuperatoriaus šilumokaičio sienelių, o tuo labiau popierinių (entalpinių) sienelių? Kaip išpjautumėte būgną? Gal ir įmanoma, bet labai sunku. Riebalus būtų galima nusodinti ir ant kito šalto paviršiaus pvz 0C prieš šilumokaitį, bet kaip tokį padaryti? Aliuminės grotelės gartraukyje “riebalų gaudyklės“ nusodina riebalus, bet kai jos sušyla ar įkaista, tai tampa neveiksmingos. Reikėtų daug tokių grotelių ir pastoviai jas šaldyti, kad efektyviai nusodintų riebalus. Pigiau bus atsisakyti minties leisti gartraukio orą per rekuperatorių. Lieka du variantai – nusodiname riebalus gartraukyje ir patalpose, o likutį rekuperatoriuje arba metame tiesiai į lauką. Nusodinimui gartraukyje reikėtų išvesti atskirą vamzdį, kuris gerai vėdintųsi ir gale jo pastatyti modulinį riebalų filtrą (dėžę) ir ventiliatorių. Oras kažkiek apsivalytų ir būtų vėl išmetamas į patalpas, kur jį pagautų vėdinimo sistema. Tai, mano galva, labiausiai šilumą taupantis sprendimas. Metimas tiesiai į lauką irgi variantas, ne toks energiškai efektyvus, bet nėra blogas teisingai įgyvendinus. Esmė naudoti gerai apšiltintą skylę į lauką, sandarias tarpines ir dar atsivesti laidą nuo rekuperatoriaus, kad įjungus gartraukį rekuperatorius padidintų padavimą iki 100%, o ištraukimą sumažintų iki 40%. Kai kuriuose rekuperatoriuose tai vadinama OVR funkcija – laisvai programuojamas darbio rėžimas, kurį aktyvuoja gartraukio įjungimas.
    Mano ŽŠ traukė orą ir be ventiliatorių antrame aukšte pravėrus langą ėjo iš ŽŠ skylės juntamas srautas. Manau pasipriešinimas bus gerokai mažesnis nei skaldos ŽŠ. Sakyčiau nekeliant didelių reikalavimų 2 aukštų name galima būtų įsirengti ir gravitacinę vėdinimo sistemą be ventiliatorių (dėl pinigų stygiaus) su pilnai žiemą funkcionuojančiu ŽŠ pvz 50-80m3/val. Tik jį reikėtų daryti platesnį, trumpesnį ir iš betono blokelių, kad pasipriešinimas būtų minimalus.

    Patinka

  7. Bangunamas says:

    Manau, kad didžioji dalis praeina ir sėda ant šaltų paviršių. Dalis riebalų keliauja garų pavidalu ir kondensuojasi ant šaltų paviršių panašiai kaip ir vanduo.

    Patinka

Palik komentarą