Šilumos siurblys oras-vanduo

Sveiki planetos gyventojai,

šiame poste noriu papasakoti šiek tiek apie šilumos siurblius oras-vanduo. Dabar jau nepamenu kodėl mums šovė mintis statyti šilumos siurblį, tikriausiai iškasdino prieš kelis metus neaiškios dujų kainos ir abonentiniai mokesčiai, dokumentų tvarkymas ir su tuo susijusios papildomos išlaidos. Apie KK ar granulinį nebuvo net minties, daugelis man gali paprieštarauti, bet mano nuomone šios technologijos jau atgyvena, teršia orą kaimynams, reikalauja priežiūros, sandelio, sudėtingo šiluminio mazgo, akumliacinės talpos, kamino kurio pas mus net nėra ir t.t. Žodžiu namas turi tarnauti ir nešti gėrį man o ne aš jam ir kuo mažiau aš jam tarnausiu, tuo daugiau galėsiu džiaugtis jame gyvendamas ir veikdamas kažką prasmingo. Iš pradžių buvo daug svarstoma ką pasirinkti: gruntas-vanduo ar oras-vanduo. Po ilgų svarstymų gruntas-vanduo buvo atmestas, pagrinde dėl to, jog pas mus yra sausas žvyras, o vanduo ~70m gilyje ir tokiame grunte nėra šilumos nešėjo – vandens, dėl ko krenta efektyvumas. Taigi nesinorėjo sumokėti vien už gręžinius 20KLt ir turėti mažo efektyvumo šilumokaitį.

Pasirinkimas

Teko nemažai domėtis įvairiais gamintojais, apsilankyti parodose ir pas tuos kas jau naudojasi oras-vanduo. Atmintyje buvo gerai išreklamuoti Panasonic, Daikin, Mitubishi.  Vėliau pradėjau lyginti kiekvieno modelio parametrus, “navarotus“ ir kainas. Kuo įrenginys turi daugiau navarotų, tuo didesnė jo kainą, nors tie pribumasai energijos išlaidų nesutaupo o kaina pakyla vos ne dvigubai. Mitsubishi ir Daikin atkrito dėl didelės kainos, be to brangios ir detalės ir sunku gauti. Liko keli verti dėmesio:

Panasonic – geras daiktas, bet aukšta kaina.

Remko – puikūs parametrai, pribumbasų puokštė, bet kosminė kaina.

Energy Save – pigus, bet nėra normalių aprašymų, nekelia pasitikėjimo nors žmogus kuris juo naudojasi patenkintas.

Samsung – nugalėtojas, gera kaina, daug informacijos, geri parametrai, nebrangios detalės, turi puikų servisą, geri atsiliepimai.

Didžiausią įtaką pasirinkimui padarė pažįstamas montuotojas kuris užsiima vedinimo sistemų montavimų ir puikiai žino visų įrenginių pliusus ir minusus. Todėl jo argumentas, jog sus Samsung servisas yra labai greitas ir nebus problemų jeigu kas atsitiktų įrenginiui, bei pigi detalių kainą galutinai įtikino. Buvo pasirinktas kiek galingesnis 10kw (prie -2c gaminant+35C) Samsung EHS AEX100EDEHA/EU + AEN080YDEHA/EU + TWL SWP2 200l boileris. ŠS prie -20C gali gaminti max 6,97kw  paduodamas 35C  vandenį ir sunaudodamas 3,56Kw. Namo poreikiai yra ~6kw.

Maniškis ŠS oras-vanduoyra split tipo, kai kompresorius yra lauke, o valdymo blokas su šilumokaišiu, pompa ir išsiplėtimo indu yra viduje.  Trumpai sakant išorėje yra kompresorius su garintuvu ir ten vaikšto tik freonas:

O viduje yra vidinis modulis arba Hydro unit kuris turi šilumokaitį kurio pagalba vyksta šilumos mainai tarp vandens ir freono. Jame taip pat yra įmontuotas 6Kw tenas, cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas:

Montavimas

Visų pirma lauko moduliui reikia paruošti pamatą. Samsung dokumentacijoje nėra aiškiai aprašyta kaip būtent reikia daryti pamatą Lietuvos klimatui kur įšalas gali būti daugiau nei 1m, yra tik reikalavimai atstumui nuo sienos ir aukščiui. Todėl rėmiausi Remko rekomendacijomis. Iškasiau ~1,3m duobę, ją pripyliau žvirgždo, viduje palikau drenažinį vamzdį ir sutankinau, ant viršau du šaligatvio borteliai o ant jų rėmas. Tik padėklo apačioje nedariau, viskas ir taip nubėga ir susigeria.

Kai jau buvo paruoštas pamatas išoriniam moduliui užsakiau visą kitą įrangą. Montuojojai montuoja tik freoninę dalį, santechninę – santechnikai. Taigi panagrinėjęs santechninę dalį, pakalbėjus su keliais santechnikais buvo aišku kad jiems niekas neaišku ne vienas negalėjo papasakoti kaip tai turi būti daroma o dokumentacijoje irgi tik rekomendacijos. Taigi pasiskaičiau, pasikonsultavau su protingais žmonėmis, pasidariau schemą, susipirkau reikalingas dalis ir sumontavau santechninę dalį pats per kelias dienas. Taip pat pakabinau vidinį modulį, pajungiau elektros kabelius, pajungiau trieigį vožtuvą.

 

Boilerio šilumokaitis

Magnio anodas

1″1/4

Netinkamas flanšas

TWL boileris

To pačio diametro pigensis vamzdis yra plonesnis

Šablonas vidiniam moduliui kabinti

Netinkama pavara

kompresorius

vauuvavimas

isorinis modulis

-25

Kai viskas buvo paruošta, montuotojas turėjo pajungti freono vamzdelius ir paleisti siurblį. Pirmą užduotį jis atliko puikiai – sumontavo varinius vamzdelius, išsiurbė iš jų orą ir paleido freoną iš išorinio modulio (freaono yra iš gamyklos, jo pildyti nereikia jei vamzdeliai nėra ilgesni berods 15m). Tada kai reikėjo paleidinėti ŠŠ paaiškėjo, kad meistras nieko nežino – pirmą kartą mato. Už pajungimą sumoku 800Lt už pusdienį darbo ir kelis metrus vamzdžio.

Paleidimas

Teko imti dokumentaciją ir gilintis į parametrus. Šiaip įrenginį galima pilnai naudoti su gamykliniais nustatymais, tik reikia viską sutikrinti pvz. ar yra boileris, el. pakaitinimas, dujų katilas, data, laikas, norimos temperatūrų ribos ir t.t. Naudojimo instrukcija tiesa sakant nėra labai aiški, trūksta detalių paaiškinimų todėl pirmą kartą norint greitai susigaudyti bus sunku. Daug naudingos info radau samsung-heatpumps.co.uk  ir samsungehs.co.uk taip pat jų FB ir youtube. O čia parašyta kip turi montuotojai paleisti ŠS Samsung EHS non TDM split Manual 2014 November.

 

Naudojimas

Pultas

Vedant elektros laidus name kartu buvo pravestas UTP kabelis ŠS pultui bei dar vienas kabelis rekuperatoriui valdyti patogioje vietoje. Dabar viską galima valdyti patogioje vietoje šalia dušo.

ŠS iš gamyklos turi ilgą laidą šiam tikslui, be to dabar šildymas veikia reaguodamas į termometrą kuris yra valdymo pulte (kairėje pusėje apačioje matosi skylutės). Tam reikia pakeisti kelis nustatymus ir perjungti fizinius jungiklius pačiame pulte. Kambario temperatūra dažniausiai nustatyta 20C, ŠS prikaitina iki 21C ir išsijungia, vėl pradeda šildyti kai nukrenta iki 19,5C. Žinoma tai vyksta 1-2 kartus per diena arba visai nevyksta jeigu šviečia saulė. Vidaus temperatūrą galima reguliuoti pagal grafiką nustatant kiekvienai dienai norimą temperatūrą ir laiką. Karštas vanduo dažniausiai nustatytas 45C, ir veikia pagal 24h laikmatį (karštam vandeniui kažkodėl tai negalima nustatyti savaitinio grafiko bei temperatūros pagal grafiką) įsijungia 4:00 prikaitina boilerį rytiniam dušui, išsijungia 20:00 kad nekaitintų vandens dienos tarifu nakčiai. Kadangi boileryje temperatūra palanki veistis  legionelėms tai Sekmadieniais 15h boileris automatiškai prikaitinamas iki 70C naudojant teną boileryje kury automatiškai valdo ŠS.

Sąnaudos

Samsung EHS turi savo sakičiuoklę, žinant namo šilumos poreikius galima preliminariai paskaičiuoti kokius bus elektros sąnaudos. Atrodo kad man skaičiuoklė veikia gana tiksliai, tik nežinau ar tiksliai atvaizduoja dujinio katilo sąnaudos kurios yra neįtikėtinai didelės 🙂 Skaičiuoklę “EHS Simulator“ galima atsisiųsti čia.

Apskaičiuotas energijos suvartojimas. EHS – ŠS šildymui ir vandeniui

ŠS nerodo nei kiek sunaudoja nei kiek kartų įsijungia kompresorius, atskiro skaitiklio irgi nestačiau todėl galiu pasakyti tik kiek elektros suvartojama bendrai. Tiesa sakant šiais metais buvo pirma žiema kai rekuperatorius dirbo per žemės šilumokaitį, bet per didžiuosius šalčius vis tiek jungiau oro pašildymą, kad pūstų +20C pastebėjo, jog tai smarkiai padidina elektros suvartojimą, nes ant rekuperatoriaus maitinimo esu uždėjęs kwh matuoklį. Dabar turiu klausimą į kurį nežinau atsakymo, kas taupiau ar pūsti nešildytą orą 16-18C kas greitai atvėsina patalpas ar pašildyti orą iki 20C ir leisti ŠS daugiau miegoti? Tai galėsiu atsakyti tik žinant tikslias ŠS sąnaudas.  O optimalus variantas manau būtų paduodamą orą perleisti per šilumokaity kuris sujungtas su ŠS, taip būtų galima greitai prišildyti patalpas ir gerai atvėsinti vasara.

Vasara kai labai karštą įjungiu šaldymo funkciją, tada per grindinį šildymą paduodamas ~16C vanduo. pastebėjau kad to neužtenka, grindys yra vėsios bet kambaryje vis tiek karšta, dėl to būtų daug efektyviau vėsinti paduodamą orą o ne grindis.

Taigi bendras sunaudojimas nuo 13m, apsigyvenom 2014-09-03, deklaruodavom skaitiklio parodymus kada papuola, dėl to grafikai nėra gražūs. Tik 2016m sausį deklaravau nuo iki, nes buvo pačiam įdomu kiek prie tokių šalčiu bus sunaudota energijos. Energijos per 2016 sausį buvo sunaudota dieninės –  312Kwh, naktinės – 317Kwh, bendrai – 629kwh kainuojantys 74,12€. Priminsiu, kad šildoma 110m2 ploto, palaikoma 20-21C, maudomasi duše kasdien, 60w TV visą dieną ir vakarą įjungtas, rekuperatorius nuolat įjungtas.