Rekuperacinės ventiliacijos įrengimas


Sveiki euro zonos gyventojai,

Kas dar nežinot jevras rašomas  paspaudus dešinį Alt+E arba nuspaudus kairįjį Alt ir surinkus 0128 🙂 tai tiek apie kompiuterinį raštingumą, o dabar straipsnelis apie ventiliacijos kanalų įrengimą.

Lankstūs ortakiai vs Cinkuotos skardos

Iš pradžių galvojau dėti lanksčius ortakius, dėl žemų lubų (~2,8) bet kuo toliau, tuo labiau man jie pradėjo nepatikti. Iš pradžių nepatiko tiktai kaina, bet po to pamačiau kaip atrodo pas kaimyną tie ortakiai iš labai garsios firmos iš kurių ir aš gavau pasiūlymą be tarpinių kainų o tik su bendra suma (tipo tokia durna politika pas juos :s) O kas blogiausia, kad tų ortakių vidinės sienelės ne lygio o gofruotos! Panašu, kad bandė kopijuoti bet nelabai pavyko, gaminys Lenkiškas gamina Poliair. Pas kitą kaimyną lankstūs ortakiai Wolf, jų vidinės sienelės lygios, tik kaina virš suvokimo ribų, be to tektų lauki mėnesį kol pristatys ir pritrūkus nieko nedasipirksi.  Dar vienas lanksčių ortakių minusas yra tai, kad toje patalpoje kur rekuperatorius gaunasi didelė barzda tų vamzdelių, dedasi paskirstymo kolektoriai kurie užima nemažai vietos.  Na bet didžiausias lanksčių ortakių privalumas yra tai, kad jie kokių 10 kartų greičiau ir lengviau sumontuojama nei cinkuoti ortakiai. Drąsiai rekomenduočiau dėti bute ir tiems kas darosi patys bet neturi labai tiesių rankų ir kantrybės 🙂 tik prieš perkant, būtinai apžiūrėkit patį gaminį!

Taigi, dar karta viską pasvarsčius ir pasimatavus, nusprendžiau pabūti konservayvus ir pasirinkti gerai visiems žinomą ir atidirbtą cinkuotų ortakių sistemą.

Projektas

Savaime aišku projektas yra reikalingas dalykas, jis naudingas ne vien dėl to, kad darant savarankiškai ir dar pirmą kartą nepridarytum kliurkų apie kurias nežinojai bet ir dėl to, kad būtų paskaičiuoti oro srautai, pasipriešinimas, o pagal juos ortakių dydis bei medžiagų kiekiai. Taigi iš pradžių buvo planas chuliganas susirasti pardavėjus kurie man parduotų medžiagas ir padarytų projektą, taip kaip pvz. Tece daro su šildymo/vandens sistemomis. Kelis tokius radau, bet po ilgesnių diskusijų supratau kad jie tik +- pabraižys ir tiek, taigi teko atsisveikinti ir ieškoti žmogaus kuris ne tik braižyti bet ir skaičiuoti moka. Žinoma aš jau buvau ir pats viską nusibraižęs, tik reikėjo specialisto kuris uždėtų paskutinius štrichus. Čia taip atrodė mano pirminis planas:

Ventiliacijos planas

Ventiliacijos planas

o čia jau galutinė versija, kaip matote nieko nepasikeitė beveik 🙂

Vedinimo projektas po

Vedinimo projektas po

Oro kiekiai

Oro kiekiai

Oro pasipriešinimas

Oro pasipriešinimas

Ant oro padavimo ir ištraukimo buvo suplanuota dėti galingus stačiakampius garso slopintuvus, ir tas labai pasiteisino, net dirbant 100% praktiškai nėra jokio triukšmo, garsas tylesnis už veikiantį stalinį kompiuterį.

Projekte numačiau papildomą motorizuota sklendė AGUJM-125 kuri uždarys padavimą į didįjį kambarį (oro srautas 106m3/h pagal projektą) nakčiai o tada bus sumažinamos rekuperatoriaus apsukos arba tiesiog paduodama daugiau oro į miegamuosius. Tas papildomai kainavo ~250Lt. Taip pat viena motorizuot sklendė yra prie oro paėmimo iš lauko skylės, pavarą valdo rekuperatorius, tam jokios automatikos papildomai nereikia, bet kaip praktika parodė, rekuperatorius 99.99% laiko būna įjungtas, taigi ta sklendė, kaip ir išmetamo oro atbulinis vožtuvas praktiškai nereikalingi. Tiesa, dar reikalingas laidas tai sklendei, Amalva parduoda firminį ~20Lt bet kad žino omo dėsnį tai nebus sunku pasidaryti ir pačiam.

Taip pat sugalvojau, kad gartraukio oras bus išsiurbiamas į lauką kanalinio ventiliatoriaus pagalba (kuris kainavo 582Lt). Mintį pasiskolinau iš Raitūzo, ir tai buvo didžiausia nesąmonė statybų istorijoje kurią reikės kaip nors taisyti, apie taip bus kitas postas.

Viskas buvo padaryta pagal projektą, viskas labai puikiai tiko, visi sujungimai, kampai, net nesitikėjau kad viskas taip gerai atitiks projektą. Pakeičiau tik vieną vieną dalyką – patraukiau dvi reguliavimo sklendes iš darbo kambario į katilinę, kad esant reikalui būtų galima pareguliuoti nes katilinėje lubų apdailos nebus.

 

Kaina

Visos medžiagos ir rekupratorius – DOMEKTREGO- 400VE-R-EC-C4plus su atvežimu  kainavo  8700Lt
Papildomai pirkau vatą ortakiams apšiltinti ~100Lt ir pritrūkau silikono tūtelės.

Rekuperacinės sistemos kaina

Rekuperacinės sistemos kaina

Darbo eiga

Esu dėkingas likimui, kad jis mane nušvietė nedamūryti paskutinės pertvarų blokelių eilės  :). Be vidinių pertvarų dėti ortakius nejauku, nes galima nugrybauti arba tektų braižyti kambario sienas ant lubų o jeigu pertvaros būtų iki viršaus tai labai apsunkintų ir taip gana sudėtingą darbą. Taigi darbas ėjosi gana greitai, tik aš gal truputi per daug kruopščiai į tai žiūrėjau, visus sujungimus patepdavau silikonu, susukdavau savisriegiais ir dar ant viršaus užklijuodavau armuotą aliuminio juostą. Tas atėmė gana daug laiko, bet dabar per ortakius kad ir vandenį galimą leisti – ledas 🙂

 Išvados

  • Kitą kartą nedėčiau nei atbulinės sklendės prie išmetamo oro į lauką angos nei motorizuotos sklendės prie oro paėmimo iš lauko angos. Rekuperatorius visada būną įjungtas, net kai nieko nėra namuose, kitaip rasoja langai. Be to prie išmetamo oro angos, atbulinis vožtuvas sukuria gana didelį triukšmą kuris girdisi lauke, kaimynas dar negyvena o jau bamba, kad labai girdisi.
  • Oro išmetimas iš gartraukio tiesiai į lauką sandariame name neįmanomas dalykas. Įjungus ventiliatorių susidaro labai didelis vakuumas. Situaciją švelnina rekuperatorių nustačius 0% ištraukimas ir 100% padavimas, bet tada į patalpas pučiamas šaltas oras visu pajėgumu, o tai komforto nepriduoda…
  • Mitas, kad rekuperatorių su ortakiais reikia jungti per gofras yra nesąmonė. Buvau tiek padavimo tiek ištraukimo ortakius sujungęs su rekuperatoriumi nenaudojant jokių gofrų. Tiesa teko pavargti, nes tai padaryti nėra taip paprasta. Po to teko truputi perdaryti ir ištraukimą sujungiau su gofra. Jokio skirtumo nepastebėjau,  nėra jokio triukšmo net dirbant 100%.
  • Jeigu rekuperatoriaus nežadate naudoti greitu laiku, geriau jį pirkti atskirai vėliau. Nes mano atveju nuo įsigijimo iki paleidimo praėjo kokie 6 mėnesiai. Taigi rekuperatorius dulkėjo nenaudojamas o tuo tarpu garantija pradėjo skaičiuotis nuo įsigijimo datos.
  • Amalvos oro paėmimo/išmetimo grotelės niekam tikusios, dėl dviejų priežasčių:
    1. Jos oksiduojasi, o oro paėmimo kuri gauna daugiau kritulių pradėjo varvėti ir išpurvino tinką, bandžiau šveisti, bet nenusišveičia.
    2. Jos sukurtos taip, kad jų išimti ir išvalyti ortakį negalima. Paėmimo ortakis manau tikrai užsiterš, o nenuėmus grotelių prieit nepavyks.

Kitą kartą dėčiau tokias groteles kaip pas kaimyną, pvz. žemiau, nežinau tiksliai kaip jos vadinasi bet jas galima atidaryti ir išvalyti:

41ggdIjzQVL._SX300_

 

 

Apie Mantas
Friendly, honest, smart.

40 Responses to Rekuperacinės ventiliacijos įrengimas

  1. Dėl gartraukio pajungimo – ar svarstėte variantą pajunti gartraukio ortakį į rekuperatoriaus “E“ (apylanka – ištraukimas be regeneracijos)?

    Patinka

    • Mantas says:

      Čia būtų tas pats kaip paleisti OVR 0/100 į patalpas bus pučiamas šaltas oras, žinoma šiltuoju metų laiko gal ir nieko. Tik galingumo gali pritrūkti.

      Patinka

  2. Igoris says:

    Sveikas,

    Keli klausimai:
    Ar nesvarstei vietoj varžtų naudoti kniedes vamzdžių sujungimams? Nes nuotraukoje su balnine atšaka tie varžtai kažkaip nejaukiai žiūrisi ir tikrai didina oro pasipriešinimą.

    Kiek žinau, tai oro paėmimo ir ištraukimo grotelės turi būti žymiai didesnio ploto, nes jos tikrai sukuria didelį pasipriešinimą, kas didina triukšmą ir kaimynų nepasitenkinimą.

    Patinka

    • Mantas says:
      1. ne nesvarsčiau, mintis gal ir gera bet laiko atžvilgiu turbūt užtruktų amžinybę. Oro pasipriešinimas dėl kelių varžtelių yra niekingai mažas kad dėl jų reiktų sukti galvą. Be to kniedijant iš vidinės pusės lieka ne ką mažesnis gumbas. Na dar priklauso nuo kniedžių..
      2. Oro paėmimo/ištraukimo ortakiai yra 160mm o grotelės per perėjimą – 250mm. Triukšmo nėra prie paėmimo grotelių.

      Patinka

      • Arturas says:

        Palyginimui mano istraukimo\padavimo vamzdziai 20cm diametro, o groteles darbinis plotis 25cm2. Pacios groteles Amalvos tai galetu buti ir dailesnes, fasadui grozio tikrai neprideda

        Patinka

  3. Arturas says:

    Kokiu galingumu dabar dirba rekupas, kad normaliai vedintusi? 🙂

    Patinka

    • Mantas says:

      40%, galvoju kad reikės tuos kambarius kur niekas negyvena užsukti ir sumažinti iki 25-30%.

      Patinka

      • Arturas says:

        pas mane gerokai daugiau… sezono pradzioje/viduryje buvo 56/66. O dabar jau zmona pradejo jausti, kad prastai vedinasi rytais, tai padidinau dar +10%, 66/76. Ko gero filtrai uzsinese.

        Kokia kvadratura tavo namo? Pas mane 162m2 vedinamo ploto su Rego palubiniu (vertikaliu) 400 rekupu be jokiu sklendziu 🙂

        Patinka

        • Mantas says:

          Daug kas priklauso nuo vamzdžių, jų ilgio, storio ir sumontavimo kokybės, kuo daugiau kliūčių, tuo daugiau pūsti reikia. Vėdinamo ploto apie ~100m2

          Patinka

  4. Ed says:

    Laba,

    o kurioje vietoje padarei (nematau projekte) revizinį liuką?
    Ir gal matei, kur būtų galima nusipirkti tokias groteles , kaip tavo kaimyno?

    Patinka

  5. Aivaras says:

    matau pas tave projekte garažo sienas, bet kaip suprantu jo nėra ir nebus? nes tada padavimo anga patektų į garažą.
    man asmeniškai buvo kilusi idėja rekupo išmetimą daryti į garažą, bet spėju kad drėgmė paskatintu metalinių dalių rudijimą, tai lyg ir daugiau nebemastau 🙂

    Patinka

    • Mantas says:

      Garžas bus šiemet, ten yra padavimo anga, nes po garažu bus žemės šilumokaitis. Aš galvojau irgi daryti išmetimą į garažą, bet žiema pūstų keliais laipsniais aukštesnį orą nei yra laukė, t.y. jei lauke -10 į garažą būtų kokie -8.

      Patinka

  6. Raituzas says:

    Sveiki Mantai,
    dėl virtuvės gartraukio ištraukimo porą komentarų:
    Iš esmės visi nutraukimai nuo viryklės energetiniu požiūriu yra “blogis“ ir kol nebus sukurti gartraukių riebaliniai filtrai, kurie sugaudo riebalus 100%, tol šį problema egzistuos. Turint tokius gerus riebalinius filtrus galima būtų nutraukimą jungti prie rekuperacinės sistemos, taip atgaunant šilumą. Dabar gi, turite 4 pasirinkimus, kaip pasidaryti nutraukimą nuo viryklės:
    1. Visiškai neįrenginėti gartraukio ir maisto gamybos kvapų ištraukimą vykdyti per normalią rekuperacinę sistemą. Tinka tada, kai namie maistas gaminamas labai labai retai. Gaminant maistą dažniau, virtuvės baldai apsineš su laiku riebalais, o vėliau ir rekuperatoriaus ištraukimo sistema.
    2. Standartinis garų nutraukėjas su integruotu ventiliatoriumi, arba su išneštu ventiliatoriumi (taip, kaip pats įsirengei), kur oro srautas yra išmetamas lauk. Tokių atvejų vyksta patalpų vakumavimas. Kad kompensuoti oro disbalansą, galima rekuperatorių įjungti, per “OVR“ režimą 100% tiekimo ir 20% ištraukimo režimu, bet tada rekuperatoriaus žiemą efektyvumas bus artimas nuliui. Arba galima palikti orui pritekėti per namo nesandarumus, arba per lango mikroventiliaciją. Pas save namie, darau lange mikroventiliaciją ir taip kompensuoju oro trūkumą, kuri sudaro garų nutraukėjas. Nematau dėl to problemos, kadangi gartraukis per parą veikia 30-90min.
    3. Gartraukį naudoti be ištraukimo ventiliatoriaus ir nutraukimą pajungti prie rekuperatoriaus “penktos bypass“ atšakos. Tokiu atveju, įjungus gartraukį patalpose maždaug išliks balansas, bet kaip ir aprašytame antrame punkte rekuperatoriaus efektyvumas bus artimas nuliui, nes ištraukiamas oras apeis šilumokaitį ir šiltas oras taip pat bus šalinamas lauk. Jei rekuperatorius bus naudojamas žiemą “vasaros“ režimu t.y. taupumo sumetimais išjungus šildytuvą, tai greičiausiai pajungus gartraukį žiemą rekuperatorius aplamai neveiks, dėl per šalto tiekiamo oro.
    4. Įrengti recirkuliuojamą gartraukio sistemą. Energetiniu požiūriu tai geriausias sprendimas, tačiau gan griozdiška ir nepigi sistema. Turi būti įrengta triguba filtravimo sistema t.y. riebaliniai filtrai, kišeninis filtas ir aktyvuotos anglies filtras, kuris sugaudys kvapus. Toks išvalytas oras žiemą gražinamas atgal į patalpas, o vasarą turi būti per by-passą nukreipiamas į lauką, kad karštas oras nešildytų papildomai patalpų.

    Įdomu būtų išgirsti, ką gi planuojate šiuo atveju savo gartraukio sistemoje pakeisti?

    Patinka

    • Mantas says:

      Sveiki Raimundai,

      svarstau apie 4 variantą, labai norėčiau išfiltruotą orą išmesti į katilinę, tik klausimas ar per dviejų durų (katilinės ir tambūro) 1-1,5cm tarpą apačioje užteks oro pratekėjimo kompensuoti nuostolius iš virtuvės?

      Patinka

      • Raituzas says:

        na šiaip tokiam oro srautui tikrai bus mažokas tarpas 1,5cm po durimis.
        Jei darysite pagal 4 variantą, geriau orą grąžinti tiesiai į svetainę per groteles arba difuzorius.

        Patinka

    • LLaurynas says:

      Ratuizai, o gal kas nors naujo sklando ore dėl probiotinių bakterijų valiklio ventiliacinei sistemai? Naudotumėm paprastus anglies filtro gartraukius, o jei dar patektų kažkiek riebalų į sistrma, jas panaikintų probiotikai. Na cia panašiai, kaip L. Geležinkeliai probiotikais valo alyvos ar naftos atliekas.

      Patinka

    • tkp says:

      O kas jeigu paduoti gartraukiui ora is lauko, tiesiai prie virykles, savotiska oro uzuolaida. Panasiai kaip su zidiniais, bet sistema, aisku, gausis ne uzdara, bet cia ribotas veikimo laikas. Galima ir per ZS paduoti, kas turi. Idomu, kiek cia silumos bus prarasta ziema ir pripumpuota vasara.

      Patinka

  7. ICF says:

    Sveikas,

    gal gali atsiųsti kontaktus ventiliacijos projektuotojo?

    Patinka

  8. Darius says:

    Triukšmaujantį atbulinį vožtuvą galima nesunkiai nutildyti, manau. Jei gerai supratau kas nupiešta projekte – tai ant išmetimo vamzdžio trūksta slopintuvo. Pas mane buvo tokia pati situacija. Dėl taupumo nedėjome slopintuvo, nors projekte ir buvo. Įjungus pilnu pajėgumu lauke labai girdėjosi triukšmas. Įdėjus slopintuvą triukšmas dingo. Tad manau, kad pas jus bus ne atbulinio vožtuvo bėda, o tiesiog slopintuvo trūkumas.

    Patinka

    • Mantas says:

      Sveiki,
      aišku, kad nėra ir niekas nededa slopintuvo tam, kad slopinti garsą lauke, na bent jau neteko girdėti tokio dalyko 🙂 Būtų tik papildomi slėgio nuostoliai ir papildomi Kwh. Yra slopintuvai du pas mane ant padavimo ir ant ištraukimo už rekuperatoriaus. O, kad lauke triukšmauja tai man visiškai nerūpi, juk viduje tikrai nesigirdi.

      Patinka

  9. Andrius says:

    Labas,

    prie samatos neradau kiek kainavo projektas. Įdomu būtu sužinoti jei tai ne paslaptis

    Patinka

  10. icf says:

    Sveikas,

    Ar naudoji motorizuotą pavarą svetainėj? Ar irgi geriau nestatyti kaip ir padavime/išmetime?

    (Kaip sakant, reikia mokytis iš kitų klaidų 😉).

    Patinka

    • Mantas says:

      Geriau jau svetainėj statyti nei padavime/išmetime. Šiaip gerai, nesigailiu. Ir dar neseniai kažkur radau apie tokį patį dalyką aprašyta kaip vos ne privalomą įrenginėjant rekuperacinę vedinimo sistemą.

      Patinka

  11. arthuras1 says:

    siom dienom pradesiu kaiptik montavima tai gal pora Hintu gali duot?
    kas kokiu atstumu darei tvirtinimus?
    kuris tvirgtinimo budas labiau pasiteisino, tvirtinant vienu tasku pe viduri https://amnamas.files.wordpress.com/2015/04/img_1635.jpg?w=170&h=225
    , ar tvirtinant 2 taskais? https://amnamas.files.wordpress.com/2015/04/img_1626.jpg?w=225&h=170

    ar suverzima savisriegiais ir hermetizacija atlikdavai jau virsuje dalinai prikabines ortakius, ar kazkokia atkarpa susirenki ant zemes ir tada uzsikeli?

    gal dar kazkokiu specialiu vietu reik zinot pries pradedant montuoti?

    Patinka

    • arthuras1 says:

      beje, ar yra kokiu traskejimu/judejimu tose vietose, kur perforuota juostele lieciasi i skarda? Gal ten vertetu det kazkokius paminkstinimus?

      Patinka

      • Mantas says:

        Hi,

        visur stengiausi daryti vieno taško tvirtinimą, bet ne visur įmanoma. Darant vieną tašką bus viena skylutė, vienas varžtas ir šiaip mažiau darbo. Vamzdis nieko nesveria praktiškai, tvirtinau kaip išeina vadovaudamasis sveiku prodtu. Manau kas kokius du-tris metrus pilnai užtenka. Svarbu, kad tvirtinimai patikimi būtų.
        Ortakių klojimą pradėjau nuo rekupo. Uždedi vieną vamzdį, tada dedi kitą, jei išeina iš pradžių ant žemės susidedi kelias dalis. Aišku iš pradžių pasimatuojį prieš užsukdamas ar viskas ok, tada patepi silikonu, pora savisreigių ir apvinioji sujungimą juosta.
        Niekas nepraška ir nevibruoja, nežinau iš kur tos kalbos apskritai, neiko panašaus nėra. Ir nereiki jokių lanksčių ortakių nuo rekupo, tikrai jokio triukšmo ir vibracijų ten nėra, na bent jau pas mane.
        Tiesa, svarbu naudoti tam tikslui skirtą neutralų silikoną ortakiams, nes paprastas oksiduojasi ir šiaip labai smirda

        Patinka

        • Gnamai says:

          Maciau buna fasonines dalys su guminemis tarpinemis, bet kaip suprantu naudojote be tarpiniu, tik vamzdzio sujungimus tepéte silikonu ir apsukote aliuminio juosta?

          Patinka

  12. Egle says:

    Kiek kainavo pats projekto parengimas ir kas ji atliko? Aciu

    Patinka

  13. Anonimas says:

    Projektas tikrai nėra labai teisingas

    Patinka

  14. mantas says:

    Vietoje to knauf liuko lubose geriau istatyti “butaforini difuzoriu. Butu daug maziau darbo ir pigiau.

    Patinka

  15. Padejus statytis nama jau zinojau, kad nesirengsiu jokios rekuperacines sistemos. Ir netik del to, kad tai nera pigu, bet ir del to, kad esu ganetinai senamadiskas. Pasidariau paprasta vintiliacija ir tuo dziaugiuosi (na bent jau kol kas tai tikrai).

    Patinka

  16. Tokios istaigose kaip svietimo, butinas vedinimo sistemos remontas, kadangi jose zmones dirba ir jiems butina gauti sviezio oro

    Patinka

  17. Simona says:

    Sveiki, kas jums padarė projektą?

    Patinka

  18. Labutis says:

    Simona, kadangi matau negavote atsakymo, tai galiu rekomenduoti rekuperatorių centro ir https://baremarytai.lt/produktai/ventiliacines-groteles/ specialistus, bent pas mane namie jie įrenginėjo visą sistemą.

    Patinka

Palik komentarą